Nors vieną niūriausių rugpjūčio savaitgalių oras ir nelepino, vis tiek pavyko įdomų dalykų išspausti iš kelionių Lietuvoje. visą laiką norėjosi aplankyti “Lietuvos apendiksą” – tą nedidelį iškyšuliuką, įsigrūdusį Baltarusijon. Nors dabar ten gan neramus metas, realiai vienintelis įdomesnis dalykas buvo muitininkų patikra, bet girdėjau, kad bagažines jie apžiūrinėja daug metų. Kelionę pradėjom nuo apsilankymo “Vabalynėj” …
Kažkaip įsivaizdavau, kad Valdovų rūmai bus nyki vieta, bet geras vertinimas google paskatino užsukti. Tai likusį pusdienį ten ir praleidom – ir net negaliu sakyt, kad ypatingai atidžiai viską išnaršėm. Muziejus tikrai puikus, taip smagu buvo tik Biržų pily. Dar man tokiose vietose patinka darbuotojai – ko nors užklausk, ir toj salėj turėsi pusę gido. …
Su Vilniaus katedros varpine buvo taip, kad tiesiog ėjom pro šalį (tikslas buvo nusigauti iki Valdovų rūmų), ir kažkaip žiūrim, kad galima užlipti… ir žiūrėk jau sumokėjom po pinigėlį (beje, gan didelį) ir jau dairomės viršuje. Istorikai sako, kad XIII a. čia stovėjo gynybos bokštas, o vėliau jis tapo varpine. Dabartinė išvaizda atsirado XIX a. …
Aš esu labai didis ekskursijų antifanas. Bėda yra ta, jog lankant kai kuruios objektus turi rinktis – arba imi gidą, arba eini namo. Dauguma ekskursijų mane erzina. Man nepatinka daug kas – tempas, pasakojimai, papildomi niuansai, keisti sustojimai ir t.t. Net buvo, kad kartą Slovakijoj bandžiau pabėgti iš vienoje pilyje vykusios ekskursijos. Ekskursijos man yra …
Spalį įvyko bandymas paatostogauti kaip man labai netipiškai – Turkijoj, “per agentūrą”, viešbuty UAI ir savarankiškai nekeliaujant. Tai agentūra buvo Coral Travel – daugiausia dėl gerų skrydžių laikų ir oro linijų. Patį viešbutį išsirinkau Sidėj, kad esant norui bet kada būtų galima pasivaikščioti ir t.t. Išvyka nebuvo ilga – 5 naktų (gavosi 6 dienos) pabėgimas …
Sidė yra labai kurortinis miestas prie Viduržemio jūros. Kuo ji žavi – tai griuvėsiai, praktiškai muziejus po atviru dangumi. Kaip koks Erkolanas ar Pompėja, tik nemokamai. Sidę kažkada seniai (turbūt VII a. pr. Kr.) įkūrė naujakuriai graikai. Kadangi toje vietoje būta neblogo uosto, ten ošė smulkūs laivai ir Sidė tapo regiono prekybos centru. Pagrindiniai Sidės …
Rausvapilvis blizgusis varnėnas – noriu paminėti juos todėl, kad nors parkuos paukščių buvo daug, ypač smulkų, ir ryškiaspalvių matėm, tačiau šitie maži padarėliai yra tikri reketo meistrai, o vietose, kur žmonės lankosi dažniau, jie netgi įsigudrino spoksoti į akis ir rėkti. Vienas šaukdamas straksėjo paskui mane ir reikalavo sausainio. Afrikiniai didieji einiai – populiarūs paukščiai, …
Seregetyje balose netoli begemotų matėm kelis plaukiojančius arba besišildančius saulėj nedidukus krokodilus. Juos pastebėti sunkoka, kadangi jie gan užsimaskavę. Krokodilai begemotų nepuola, kadangi tie yra pavojingi gyvūnai – suaugusiam begemotui perkąsti vidutinį roplį juokų reikalas. Abi rūšys gerai išmano viena kitos sugebėjimus, o noras išlikti yra stipriai motyvuojantis veiksnys, tad tiek krokodilai, tiek begemotai vieni …
Zebrai ir antilopės gnu (tiksliau, dryžuotosios gnu) paprastai laikosi drauge. Šie gyvūnai ėda skirtingas tos pačios rūšies žolės dalis, taigi jiems apsimoka laikytis kartu. Jų bandos ištisus metus nuolat juda po teritoriją link Kenijos ir atgal, kol įvyksta didysis rugpjūčio mėnesio pasirodymas – Mara upės kirtimas, kurio pažiūrėti suvažiuoja daugybė turistų. Mūsų buvimo Serengetyje metu …
Šakalai – mažesni vilko giminaičiai mažais snukučiais ir gan ilgu liemeniu. Kelionės metu sutikom kelias jų rūšis. Serengetyje su juodnugariais, o Ngorongoro – su juostuotaisiais šakalais. Nepaisant pavadinimo, paprastasis šakalas nėra glaudžiai susijęs su afrikietišku juodnugariu ar dryžuotuoju, kurie artimesni vilkams bei kojotams. Manoma, kad paprastųjų šakalų protėviai yra išnykę Arno upės šunys, gyvenę prieš …
