Planas buvo toks – gerai padirbėti žemyninėj daly, o tada nešdintis į Zanzibarą. Rinkomės drėgnojo periodo pabaigą (realiai – perėjimą iš drėgnojo į sausąjį), kada jau negyveni baloj, o Serengečio lygumos pakankamai žalios. Aišku, kai kurie parkai kiek per gausiai apžėlę žole (pvz., Tarangire), kas apsunkina gyvūnų stebėjimą, ir gyvūnai nebus taip susitelkę specialiose vietose …
Nori nenori, bet taip jau yra, kad didele dalimi žmogaus formavimąsi stipriai lemia situacija šeimoje – bendravimas, laisvalaikis, televizijos panaudojimo būdai, netgi reikalai su knygomis ir t.t. Mama visada jaudinosi, kad mane auginant buvo padaryta tam tikrų klaidų, pvz., viena jų – per didelis dėmesys gyvūnams. Ir tiesą sakant taip jau gavosi, kad be tos …
Šį kartą dėmesį skyrėm Aukštadvariui ir netgi nusipirkom 25 km (šiaip gavos beveik 27, bet gal mes jį truputį pakoregavom) maršrutą iš PTuro. Su pailsėjimais ir pažioplinėjimais trukom apie 6 valandas. Žygis pakankamai smagus, yra kelios patogios vietos poilsiui (su stalais ir pan.), vaizdai nevienodi, nemažai lankytinų objektų (tiesa, jei nesi pilkapių ir piliakalnių fanas, …
Eiti į žygius yra labai smagu, ypač jei tai sugalvoji daryti vakare ir nesi tikras dėl atstumo, o kelionės maršrutą irgi tingisi atsisiųsti. Toks va buvo tas laisvo vakarėlio žygis į Jadagonis, baigęsis visai gerai. Užsikorus ant Jadagonių piliakalnio (dar žinomo kaip Raguvos kalnas, kurio aukštis iki 30 m), informacinis stendas rodė kiek šiurpoką 40 …
Unikalus muziejus su itin gausia padargų ekspozicija. Yra kelios dirbtuvėlės (matėm puodžių, kalvį, audėją), etnografinėje klėtyje – medžio drožinių paroda (eksponuoti J. Tvardausko ir J. Kazlausko dirbiniai, be to, darbuotojas šiek tiek pagrojo kanklėmis), galima apžiūrėti porą sodybų (vienoje jų grojo muzikantai ir buvo pasibaigęs kažkoks vaidinimas). Muziejaus darbuotojai, atrodo, labai myli savo darbą, tad …
Kadangi norėjome aktyvesnės dienos, žygį pradėjome nuo SPA ir smagiai, bet pernelyg neskubėdami, ėjome Anykščių šilelyje nutiestu asfaltuotu keliuku. Vėliau aplankėme vieną iš daugybės neįdomių Lietuvos atodangų (pavadinta an buvo Šlavės vardu), o tada, remdamiesi nuorodomis, pasukom į Šventosios taką. Ėjome paupiu iki Puntuko akmens, grįžome asfaltuotu keliuku. Iš viso gavosi 8,5 km, užtrukom apie …
Į Astravo dvarą ėjome puskilometrio ilgio mediniu tiltu per Širvėnos ežerą, kuris yra seniausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes. Šitas tvenkinys saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Astravo dvare gyveno garsieji Tiškevičiai, tuo metu kai lankėmės jame ir aplinkinėje teritorijoje vyko visokie remontai, tačiau net esant tokioms sąlygoms …
Biržų muziejus, įrengtas atstatytoje Radviloms priklausiusioje pilyje, paliko puikų įspūdį. Pati pilis pradėta statyta 1586 metais ir nuolat buvo pačiam karų su švedais įkaršty (pagrinde švedai ją ir griovė, liūdniausias sugriovimas – susprogdinimas įvyko 1704 metais). 1811 metais pilis atiteko Tiškevičiams, kiek vėliau Rusijos imperatorius Aleksandras I įsakė pilies likutį saugoti. 1955 – 1962 m. …
Lietuvoje karstiniai procesai vyksta Biržų ir Pasvalio rajonuose. Ten esančiuos gipso uolienų sluoksniuose atsiradus tuštumoms, įgriūna žemė ir susidaro smegduobės, kurių priskaičiuojama apie 9000. Biržų regioninis parkas – unikalus kraštas, kuriame žemės paviršius nuolat aktyviai formuojasi ir keičia kraštovaizdį. Gruntiniam vandeniui išplovus gelmėje esančius gipso klodus, įgriūva žemė. Susidaro smegduobės, vienos sausos kiaip Karvės ola, …
Mano akimis, 30 m aukščio Kirkilų apžvalgos bokštas yra vienas kiečiausių Lietuvoje. aišku, dar neaplankiau kelių šiurpumu garsėjančių bokštų, bet lipant į šitą ir žiūrint po laiptais kažkuriuo metu apėmė nejaukus jausmas. Jis visas unikalus – tiek forma, tiek įsitalpinimu kraštovaizdyje, tiek lipimu į jį patį. Bailiukams padirbintas amfiteatras, iš kurio taip pat galima pasižvalgyti. …
