Kadangi gero oro pranašystė išsipildė, diena išpuolė gan aktyvi. Pirmiausia evakuavomės iš stresinio kempingo ir užsukom į šalia Viko esantį Reynisfjara juodo smėlio paplūdimį. Aišku, visur pakrantėse kur keliavom tas smėlis buvo juodas, bet būtent šis yra populiari vieta dėl maloniai lūžtančių bangų ir fotogeniškų vaizdų. Įdomu tai, kad kai kurios tų bangų būna labai …
Kadangi dangus verkė dėl prasidėjusių vaikų kančių, bandėm peršokt kelias lankytinas vietas ir pasiekti sausesnę zoną. Tiesa, kad jau pasitaikė pakeliui, atvykę prie Jökulsárlón surizikavom lyjant lįst apžiūrėt kas ten gero yra. Po 15 minučių vaikščiojimo po teritoriją ir kelių romantiškų kadrų kiaurai permirkom. Tada džiūdami pajudėjom pamatyt kanjono už poros valandų kelio, kadangi tuo …
Ryte sprukę iš šalčiokempingo, kuriame dar ir lijo, patekom į Studlagil kanjoną. Internetas bevažiuojant trūkinėjo (šitom situacijom naudojau tiek lietuvišką, tiek islandišką esim, nes vietom veikdavo tai vienas, tai kitas), bet pavyko išsirinkti tinkamą parkingą, iš kurio galima nusileisti kanjono apačion (šioje srityje galima patekti į parkingų “spąstus”, kur gauni tik apžvalgos aikštelę). Stovėjimo aikštelėj …
Po lietingos nakties sulaukėm malonaus apysausio ryto. Miegui netyčia palikom pravirą automobilio langą, tai matyt jau adaptavomės prie islandiško oro. Iškart sukom palaipiot į Hverfjall ugnikalnį. Šitas 396 (o gal ir 420) metrų krateris primena iškilų juodą kūgį. Tai vienas didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo kraterių pasaulyje. Kažkaip gavos, kad ugnikalnių sistemoj veržiantis lavai …
25 Fontes levada viena populiariausių Madeiros saloje. Jos neplanavom, bet atsiradus laisvo laiko anksti ryte užsukom. Pradėjom dar tik švintant, tad daug žmonių nesutikom. Levada nesunki, bet graži, nors PR9 kriokliai man patiko labiau. Pradėjom asfaltu, baigėm 800 m tuneliu ir pakilimu uolos taku. Tunelis nebuvo sunkus – aukštas, gan platus, tik reikėjo pasišviest. …
Šios levados pasirinkimas buvo grįstas draugų rekomendacijomis. Levada gan ilga, bet nesunki, be kažkokių rimtų sukilimų. Vaizdai gražūs, daug žalumos, panoramų. Vietom vanduo trykšta iš sienų. Pakeliui yra keli tuneliai, kai kuriais einant reikia pasilenkti. Taip pat juose būna nešvarokų vietų, balų. Mes žygiavom su sandalais tai problemų nekilo (praskalaudavom juos levadose ir tiek), bet …
Pakeliuj į Natrono pusę matėm antilopių gnu, zebrų bandas, nemažai Granto ir Tompsono gazelių. Taip pat daugybę masajų ir jų galvijų ar ožkų bandų. Artėjant prie ežero, visiškai dingo mobilus ryšys, taigi gavome visišką ramybę. tiesa, ryšys dingo gan netikėtai, tai kol parsiradom iš tos srities, šeima mums buvo bent porą kartų palaidojus. Vietovė apie …
Neaplankyti šios nuostabios vietos būtų nusikaltimas. Tiesą sakant, jeigu neturit laiko ir planuojat varyti į kokią nors Zagorą, tai siūlyčiau geriau atsipalaiduoti ir atvažiuoti į Uzudą. Net kelias į ten nuostabus. Neskubėdami ir mėgaudamiesi kiekviena akimirka praleidom ten kelias valandas. Tripas prasideda pastačius automobilį vienoje iš aikštelių, dėl kurių vietiniai labai kovoja, ir nuvaikius vietinius …
Bijodami, kad nepasikartotų Sucha Bela didžiųjų išpardavimų lygio košmaras, įrangą išsinuomavom dar vakare ir patraukėm linksmintis anksti ryte. Nesigailėjom – buvo ir gražių vaizdų, ir truputį padirbėti teko, ir beveik nieko nesutikom. Nemažą kelio dalį teko kabarotis virš upelių, lipti į krioklius, taip pat eiti kanjonu, ropštis per sąvartas. Pati teritorija prieš mažiau kaip pusšimtį …
Visi masiškai eina į Sucha Bela kanjoną, nes jis gražus, garsus, be to, ten yra daug kopėčių ir krioklių. Atsidūrėm ten pačiu turistų būriavimosi laiku, kai erdvė apie tas kopėčias buvo sausakimšai užgrūsta. Pats kelias nesunkus ir neilgas, pavaikštai truputį įvairaus keistumo tiltais (pradžioje dauguma medis, kaip kopėčios per rimtesnes vietas sumestos būtų – nebloga …
