Husavik ir jo banginiai
Puikiai išmiegoję iškart patraukėm link Husaviko. Ten, aišku, pradėjo lyt. Susisluoksniavę beveik visus turimus rūbus užsukom į banginių turų ofisą. Dvejodami čiupom greitaeigio laivelio išvyką, kuri pasižymi mažesniu komfortu, didesne kaina, bet įspūdingesniu greičiu, geresniu manevringumu ir priimtinesniu keleivių kiekiu. Ar tikrai išvyksim buvo neaišku, bet per valandą, kol vaikštinėjom banginių muziejuje apžiūrinėdami skeletus, grupė susirinko.
Aprengti krūva apsauginių kostiumų sėdom ant kokių tais “balnų” ir, imituodami jojimą (taip liepė prižiūrėtojas), per bangas nuskridom ieškoti banginių. Pirmasis kuprotasis, apsuptas kitų laivelių ir atsainių fulmarų, romiai maitinosi ir rodė nedaug savo organų. Po geros valandos nulėkę pažiūrėt delfinų netikėtai sulaukėm kito kuprotojo, kuris buvo ryškiau linkęs į ekshibicionizmą ir demonstravo ne tik galvą, bet ir uodegą. Jį stebėjo vienišas mūsų laivelis, iš to džiaugsmo šiek tiek viršijęs ekskursijai numatyto laiko limitą. Dar sutikom vieną mormoną, pamiršusį, kad jų sezonas jau baigės.
Apsisukę grįžti sutikom kitus laivus, skubančius apžiūrėti gyvūno. Laimingi ir truputį atvėsę užsukom sušilti į vietos baseiną (ne, ne Geosea, o Sundlaugin á Húsavík).
Banginių turas pateisino visus lūkesčius, tad Husavike neužsibuvom. Iškart judėjom į Myvatn, kur laukia daug nuotykių. Tiesa, nuotykiai prasidėjo ir atvykus, nes nusižiūrėtas kempingas nusprendė užsidaryti. Teko keliauti į kiek prastesnį. Ten palapininėj lauko virtuvėj lyjant lietui pasigaminom prabangią vakarienę.
