Hofsos, Grafarkirkja

Ryte po patyriminio degalų pylimo savitarnoj patraukėm Hofsos kryptimi. Pietums atsitiktinai pasitaikė itin žavi stovyklavietė su įspūdingu vaizdu. Ten maloniai užkandom. Šiaurėj turistų nedaug, tad didelio susidomėjimo nesulaukėm. Šioje vietoje gal reikėtų truputį išsiplėsti. 

Islandijoj tarp keliautojų kažkaip priimta, kad jei važiuoji ramiai savo keleliu ir kažkur pamatai automobilių, tai vadinas ten tikrai bus kažkas osom. Ir šitas dalykas kėlė tam tikrų problemų. Pvz., sugalvoji ramiai papietaut (imkim kultūringą variantą) kokioj vidutiniškoj vietoj. Sustoji, išsitrauki maistą. Taip jau sutampa, kad koks nors vietinis šlaite šalimais renka uogas. Vėliau atvažiuoja kitas vietinis ir dar pasitikslina, ar nelįsim į jo kaimyno uogienojų. Kaip ir viskas gerai. Tačiau mes jau turim tris automobilius nelabai vaizdingoj vietoj. Tokia masė kitiem turistams jau nuneša stogą. Jie pradeda urmu stoti ir ieško, ką čia nufotografuoti. Vėliau, kai tapom labiau patyrę, pradėjom eksperimentuoti. Išsirinkdavom kuo paprastesnę vietą, pvz., nežymią aikštelę šalia kokio nors pieno surinkimo punkto, ir stebėdavom keliautojus. Kai kurie fotografuodavo bidonus ar nelabai nuotraukų vertą kraštovaizdį. Vienas iš nevilties fotkino parkingo akmenį. Jeigu netyčiom pirmasis būdavo itin atkaklus ir nespėdavo laiku pasišalinti, iškart gaudavom tris automobilius Tada jie pradėdavo daugintis geometrine progresija.

Popiet aplankėm seniausią Islandijos bažnyčią Grafarkirkja  – mažučiuką XVII amžių menantį medinį pastatą, įrėmintą gražaus peizažo. Sustojimas neilgas, žmonių nedaug. 

Vėliau laukė trumpas pasivaikščiojimas po bazalto uolų paplūdimį bei maudynės Hofsos baseine su tobulu vaizu į vandenus ir kalnus. Gan keista per dieną patirt įvairius temperatūrų poveikius – vienu metu sustiręs vaikštai su 15 megztinių, ir štai po pusvalandžio pusnuogis bėgioji baseine.

Link Akureyri judėti nusprendėm ilgesniu vaizdingu maršrutu. Kelias buvo galimai 76 – 82 per kalnų perėją (jo nesirenkant ir judant toliau tektų riedėti tuneliu)… pakankamai įvairus, o vaizdai kvapą gniaužė. Tai ne F kelias ir turbūt vienas mano mėgstamiausių kelių Islandijoj. Paskutinę akimirką spėję Bonus papildyti maisto atsargas ieškojom nuošalesnio kempingo. Tokį radom – miške! Jame mažam mediniam namely veikė virtuvė.