Srtokkur geizeris, Vesturlandas

Strokkur geizeriui pademonstravom didžią pagarbą apsistodami šalia jo. Viskas apgalvota – galėjom apsilankyti tiek vėlai vakare, tiek anksti ryte (dar prieš pusryčius traiškanotom akytėm). 

Strokkur gal ne toks įspūdingas kaip Jeloustono dariniai, bet į pasaulinius top 10 įeina ir, svarbiausia, yra reguliarus – išsiveržimo nereikia laukti mėnesiais, užtenka pakentėti 5-10 minučių ir gali žavėtis 15-20 m vandens stulpu. Legenda byloja, kad kartais pasiseka gauti ir 40 m, tačiau šio reiškinio dažnumas neprognozuojamas. Mūsųs stebėjimo metu žaviausia buvo kelių išsiveržimų serija. 

Šalia Stokkur yra kitas geizeris, tokiems vandens fontanams ir suteikęs pavadinimą. Tačiau dabar anas užuot šaudęs po kokį 100 m romiai rūksta ir nėra reguliariai aktyvus. Jį sugadino žmonės, kai siekdami dramatiškų išsiveržimų į angą pripylė muilo. Dėl to Strokkur saugomas kad prie jo nelįstų visokie netikėliai, nors kartą vienam menininkui pavyko į jį pripilti dažų.

Kad geizeris efektingai veiktų, reikia kelių sąlygų. Magma turi laikytis pakankamai arti žemės paviršiaus ir virinti vandenį. Taip pat reikės pakankamo požeminio vandens šaltinio. Strokkur atveju toks atiteka iš Langjökull ledyno. Tirpsmo vanduo patenka į porėtą lavos uolieną ir keliauja po žeme visomis kryptimis. Galiausiai reikia sudėtingos “vandentiekio” sistemos, leidžiančios išsiveržti geizeriui, o ne tiesiog garuoti nuo žemės kaip fumarolė. Virš šilumos šaltinio reikalingas rezervuaras tekančiam vandeniui. Iš šio baseino turi būti išleidimo anga į paviršių. Minėta anga išklota silicio dioksidu, kad iki išsiveržimo verdantis vanduo neišbėgtų kur nereikia. Sutapus krūvai tokių aplinkybių gauname geizerį. 

 

Kurį laiką pamedžiojom išsiveržimus, vis liūdniau žvelgdami į vaivorykščių atnešamus debesis. Pradėjo kilti vėjas, tad skubiai pavalgę įdomesniu keliu (t.y. kažkas keistesnio, ne asfaltas, bet ir ne 4×4) pasukom į Borgarnesą. Vėliau visą dieną saugesnėm vietom važinėjom po Vesturlandą, keisdami planus priklausomai nuo matomumo, nes oras tikrai buvo savotiškas. Iki Kirkjufell, deja, nenusikapstėm, nes nepatiko maršrutas debesiu.