Priešpaskutinį vakarą paslankiojom apie ugnikalnį, bet tasai jau buvo nurimęs. Sekančią dieną išėjo oficialus pranešimas, kad išsiveržimas baigtas. Ėjimui iki lavos trukdė prastas oras. Tad apžiūrėjom pavasarinio išsiveržimo lavą, užliejusią kelią į Grindaviką. Penktadienį įsigijom Reikjaviko miesto korteles. Su jomis aplankėm 6 muziejus (daugiau nebespėjom) ir vietos maudyklą. Vakare leidom sau pavalgyti restorane, kadangi norėjom …
Strokkur geizeriui pademonstravom didžią pagarbą apsistodami šalia jo. Viskas apgalvota – galėjom apsilankyti tiek vėlai vakare, tiek anksti ryte (dar prieš pusryčius traiškanotom akytėm). Strokkur gal ne toks įspūdingas kaip Jeloustono dariniai, bet į pasaulinius top 10 įeina ir, svarbiausia, yra reguliarus – išsiveržimo nereikia laukti mėnesiais, užtenka pakentėti 5-10 minučių ir gali žavėtis 15-20 …
Kadangi gero oro pranašystė išsipildė, diena išpuolė gan aktyvi. Pirmiausia evakuavomės iš stresinio kempingo ir užsukom į šalia Viko esantį Reynisfjara juodo smėlio paplūdimį. Aišku, visur pakrantėse kur keliavom tas smėlis buvo juodas, bet būtent šis yra populiari vieta dėl maloniai lūžtančių bangų ir fotogeniškų vaizdų. Įdomu tai, kad kai kurios tų bangų būna labai …
Ypatingai anksti ryte atsidūrėm šalia Svínafellsjökull ledyno liežuvio ir pavaikščiojom aplink jį. Aplink augo daug viržių, lubinų ir elninių šiurių, nuo tako šonan bristi draudžiama, bo augalija saugoma. Viso gavos 4.5 km ir gera valanda. Šitas liežuvis yra Vatnajokull ledyno dalis, o pastarasis – antras (kai kur žymima kaip pirmas priklausomai nuo to, ką laikome …
Kadangi dangus verkė dėl prasidėjusių vaikų kančių, bandėm peršokt kelias lankytinas vietas ir pasiekti sausesnę zoną. Tiesa, kad jau pasitaikė pakeliui, atvykę prie Jökulsárlón surizikavom lyjant lįst apžiūrėt kas ten gero yra. Po 15 minučių vaikščiojimo po teritoriją ir kelių romantiškų kadrų kiaurai permirkom. Tada džiūdami pajudėjom pamatyt kanjono už poros valandų kelio, kadangi tuo …
Ryte sprukę iš šalčiokempingo, kuriame dar ir lijo, patekom į Studlagil kanjoną. Internetas bevažiuojant trūkinėjo (šitom situacijom naudojau tiek lietuvišką, tiek islandišką esim, nes vietom veikdavo tai vienas, tai kitas), bet pavyko išsirinkti tinkamą parkingą, iš kurio galima nusileisti kanjono apačion (šioje srityje galima patekti į parkingų “spąstus”, kur gauni tik apžvalgos aikštelę). Stovėjimo aikštelėj …
Po lietingos nakties sulaukėm malonaus apysausio ryto. Miegui netyčia palikom pravirą automobilio langą, tai matyt jau adaptavomės prie islandiško oro. Iškart sukom palaipiot į Hverfjall ugnikalnį. Šitas 396 (o gal ir 420) metrų krateris primena iškilų juodą kūgį. Tai vienas didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių tokio tipo kraterių pasaulyje. Kažkaip gavos, kad ugnikalnių sistemoj veržiantis lavai …
Puikiai išmiegoję iškart patraukėm link Husaviko. Ten, aišku, pradėjo lyt. Susisluoksniavę beveik visus turimus rūbus užsukom į banginių turų ofisą. Dvejodami čiupom greitaeigio laivelio išvyką, kuri pasižymi mažesniu komfortu, didesne kaina, bet įspūdingesniu greičiu, geresniu manevringumu ir priimtinesniu keleivių kiekiu. Ar tikrai išvyksim buvo neaišku, bet per valandą, kol vaikštinėjom banginių muziejuje apžiūrinėdami skeletus, grupė …
Ryte po patyriminio degalų pylimo savitarnoj patraukėm Hofsos kryptimi. Pietums atsitiktinai pasitaikė itin žavi stovyklavietė su įspūdingu vaizdu. Ten maloniai užkandom. Šiaurėj turistų nedaug, tad didelio susidomėjimo nesulaukėm. Šioje vietoje gal reikėtų truputį išsiplėsti. Islandijoj tarp keliautojų kažkaip priimta, kad jei važiuoji ramiai savo keleliu ir kažkur pamatai automobilių, tai vadinas ten tikrai bus kažkas …
Po ugnikalnio žygio nuoširdžiai pamigom, nors ir buvo labai šalta. Tai išėjo į naudą – galėjom užsukti į vėlokai darbus pradedančią Ikea ir įsigyti šiltų užtiesalų bei palūžusį termosą. Taip pat porą skanių bandelių. Likęs šviesus paros metas buvo šiltas, net pavyko pavaikščiot be striukų. Mėgaudamiesi kintančiais vaizdais, sustojom pažiūrėt į karštas Deildartunguhver versmes (prie …
