Pakeliuj į Natrono pusę matėm antilopių gnu, zebrų bandas, nemažai Granto ir Tompsono gazelių. Taip pat daugybę masajų ir jų galvijų ar ožkų bandų. Artėjant prie ežero, visiškai dingo mobilus ryšys, taigi gavome visišką ramybę. tiesa, ryšys dingo gan netikėtai, tai kol parsiradom iš tos srities, šeima mums buvo bent porą kartų palaidojus. Vietovė apie …
Kai googlinom kelionę, Dades buvo iš serijos “jei bus laiko, tai trumpam užsuksim”, nes naršydami nuotraukas radom nedaug stebuklų, ir vieną dažnai pasikartojančią tipinę fotografiją – kanjonu vingiuojantį kelią (kurį, beje, vėliau ir patys nufotografavom, nes taip reikia, kitaip niekas nepatikės kad ten buvom ir matėm savo akim, kaip ir erelio, kuris vagia mažus gyvuliukus, …
Mes važiavom, važiavom, grožėjomis berberų kaimų ir palmių giraičių vaizdais, kol pasiekėm tą esminį grožio tašką, kuriame susigrūdę krūva žmonių, automobilių ir autobusų. Vaizdas iš esmės gražus, tarpeklio sienos gali siekti 300-400 m aukštį, tačiau pavaikštai, pažiūri ir išvažiuoji. Pasilikti verta nebent tiems, kas planuoja palaipioti uolomis. Tam ten pasirodė tikrai puikios sąlygos ir pavydžiai …
Bijodami, kad nepasikartotų Sucha Bela didžiųjų išpardavimų lygio košmaras, įrangą išsinuomavom dar vakare ir patraukėm linksmintis anksti ryte. Nesigailėjom – buvo ir gražių vaizdų, ir truputį padirbėti teko, ir beveik nieko nesutikom. Nemažą kelio dalį teko kabarotis virš upelių, lipti į krioklius, taip pat eiti kanjonu, ropštis per sąvartas. Pati teritorija prieš mažiau kaip pusšimtį …
Visi masiškai eina į Sucha Bela kanjoną, nes jis gražus, garsus, be to, ten yra daug kopėčių ir krioklių. Atsidūrėm ten pačiu turistų būriavimosi laiku, kai erdvė apie tas kopėčias buvo sausakimšai užgrūsta. Pats kelias nesunkus ir neilgas, pavaikštai truputį įvairaus keistumo tiltais (pradžioje dauguma medis, kaip kopėčios per rimtesnes vietas sumestos būtų – nebloga …
