Flegrėjaus Laukai – vienas didesnių kelionės į Italiją praradimų. Nusprendę, kad griuvėsių užteks, iš Erkolano traukiniu patraukėm ne į garsiąją Pompėją, o į visai priešingą pusę. Oras pasitaikė geras, kelias gražus ir daug žadantis, bet į Flegrėjaus laukus patekti nepavyko, kadangi ten vyko kažkokie rekonstrukcijos darbai. Ta proga praėjimas buvo uždarytas ir papuoštas grasinančiomis lentelėmis. …
Tai prie Vezuvijaus esantis miestas, kiek nustelbtas Pompėjos. Mąstydami, kas mus labiau pradžiugintų, nusprendėm rinktis Erkolano muziejų, kadangi jis atseit geriau išsilaikęs ir pan. 79 m. išsiveržus Vezuvijuj, Herkulanumo gyventojus pražudė karščio banga. Jis žinomas dėl to, kad jame rasti po ugnikalnio išsiveržimo išlikę 250 laipsnių karščio bangos pražudytų žmonių griaučiai buvo pirmieji Romėnų radiniai, …
Kadangi dar buvo ne sezonas, Iskijai paskyrėm tik vieną dieną – ryte išplauki, vakare grįžti. Tiems, kas kankinasi plaukdami laiveliais – sėskite per vidurį, mažiau supimo. Iskija – Tirėnų jūroje esanti ugnikalnio suformuota sala. aukščiasia salos dalis – 788 m. Monte Epomeo – ya vulkaninis horstas (tokia žemės sprūdžių rūšis, pakilęs plutos luistas). Paskutinis išsiveržimas …
Lankydamiesi Neapolyje šito objekto lankyti neplanavome, skaitant kelionių aprašymus jis mūsų niekaip nesužavėjo, o dažnai net nebūdavo minimas ar nublankdavo prieš kitas vietos įžymybes. Tačiau ši pilis man paliko neišdildomą įspūdį – ne savo didybe ar įstabiais muziejais, nes jai nebūdinga nei viena, nei kita, bet tuo didingu vaizdu, kurį ji suteikė stovint ant jos …
Labai norėjom pažiūrėti, kaip tie karaliai gyvena, tai užsukom į rūmus. Įėjus gražu – šviesi salė, šviesūs laiptai. Patalpos irgi gražios. Pirmose poroje akys raibo ir visą laiką stebėjomės, po to adaptavomės, o į pabaigą pradėjau gailėtis tų didikų, kurie visą laiką turėjo sėdėti tokiam raibulyne. Stogas nuvažiuot gali. Išėję iš rūmų pavaikščiojom po Plebiscitų …
Visaip išaukštintas ir išgarbintas, negi galėsi jam atsisipirti. Jame daug darbų iš graikų, romėnų, renesanso laikų, itin daug artefaktų sugabenta iš Vezuvijaus išsiveržimo nusiaubtų sričių. Deja, per tuos klajonių metus dažniau renkantis laukus o ne miestus matyt per daug teko sulaukėti nuo gamtos didybės, tad statulos ir kiti įstabūs kūriniai nepaliko tokio įspūdžio, kokio būtų …
Apsistojus visai šalia maldos namų, būtų nuodėmė į nuos snapo neįkišti. Kadangi lėktuvas atvyko laiku, o savo apgyvendinimo vietą pasiekėm gerokai anksčiau negu tikėjomės, trindamiesi apie šią katedrą, truputį kyštelėjom snapus vidun. O Dangau – savaitė kita ir žiūrėk, jau tvarkingai į mišias vaikščiotume tokią katedrėlę netoli namų turėdami. Reginys tikrai įspūdingas. Tai pagrindinė Neapolio …
Per tūkstančius metų ekstremalus geoterminis slėgis apylinkėse, kur įsikūręs Neapolis, suformavo ilgaamžį vulkaninį tufą. Tufas – tai susicementavę smulkios dalelės, dėl ko uoliena tapo labai tvirta bei lengvai apdirbama. Po visu Neapoliu driekiasi tokių uolų, kurias lengva apdoroti, venos. Po tufo iškasimo atsiradusios kiaurymės panaudotos kaip vandens rezervuarai. Taip prieš 2500 metų po miestu atsirado …
Tai – iš akmens iškaltos požeminės ankstyvųjų krikščionių laidojimo vietos. Žemiausias katakombų lygis seniausias, datuojamas III – IV a., ir išties gali būti dar ikikrikščioniškos kapinaitės. Svarbia laidojimo vieta katakombos po vyskupo Agripino palaidojimo jose (ir jo vardu vadinamos bazilikos pastatymo). Iki XI a. katakombose laidojo vyskupus, vėliau kelis šimtus metų jas plėšė kas tik …
