Šios levados pasirinkimas buvo grįstas draugų rekomendacijomis. Levada gan ilga, bet nesunki, be kažkokių rimtų sukilimų. Vaizdai gražūs, daug žalumos, panoramų. Vietom vanduo trykšta iš sienų. Pakeliui yra keli tuneliai, kai kuriais einant reikia pasilenkti. Taip pat juose būna nešvarokų vietų, balų. Mes žygiavom su sandalais tai problemų nekilo (praskalaudavom juos levadose ir tiek), bet …
Vereda da Ponta de São Lourenço vaikščiojo tikrai ne vienas. Nesunkus ir gan greitas takas, mane tik erzino kad per vėlai susikrapštėm, tad buvo karštoka. Nueini iki labiausiai į rytus nutolusio salos taško. Šitas kyšulys nuo 1982 m. laikomas gamtos rezervatu su saugomais endeminiais augalais. Pusiau sausas klimatas ir šiaurinių vėjų atakos suformavo neaukštą florą, …
Specialiai beveik pakeliui nuvažiavom į Cabo Girao kyšulio, kur galima patrepsėti ant stiklo 580 m aukštyje. Baisu visai nebuvo, tai ir aukščio bijantiems nemanau kad kažkoks šokas būtų. Pirma, stiklas nėra toks jau ypatingai skaidrus, antra, tokiame aukštyje nelabai jį suvoki ir viskas neatrodo taip kraupiai. Galiu nebent paminėti, kad Cabo Girao yra lyg antra …
Iškart galiu pasakyti, kad tas 6 dienas Madeiroj darėm praktiškai viską, ką veikia dauguma keliautojų – iš šios salos visų istorijos gan panašios (gailiuosi tik kad pagal draugų rekomendacijas nespėjom nuo skardžio nusileisti). Išskirtinių pramogų neieškojom, taip pat labai vengėm mokamų linksmybių. Optimaliau Madeiroj gal būtų 10 dienų – tada galimas kiek romesnis, ne toks …
Šitos kelionės vinis buvo Kapadokija. Kai ten atsiduri nesezono metu, gali tikėtis ne pačio karščiausio oro ir ledinio vandens. Tad laikytis įsikibus jūros būtų kvaila, nebent esi labai užkietėjęs ruonis tiesiai nuo ledo lyties. O žygiui Kapadokijoje tai pats tas. Göreme NP – gal ne labai didele teritorija, bet įspūdingais vaizdais pasižymintis ir UNSECO priklausantis …
Kadangi Göreme regione uoliena minkšta, žmonės ją intensvyiai rausė, taip sukurpdami išskirtinius požeminius miestus. Dabar žmonės po žeme pagrinde nebesiglaudžia, nors kai kurie dar prilaiko senąjį gyvenimo būdą. Gyvenimas tuose urvuose nėra sveikas – dėl įvairių mineralinių medžiagų padidėja rizika susirgti mezotelioma (tokia vėžio forma). Vieną tokį požeminį miestą aplankėm, vadinasi jis Kaymakli (senovėj garsėjo …
Alanijos pilies smagumas tas, kad į ją gali pasikelti keltuvais. Labai didelio stebuklo nėra, bet man visada patinka keltuvai. Kas nenori išsidirbinėti – galimas patogus privažiavimas. Pats rajonas žavi gražiai vaizdais – vaikščioti smagu. Pilis pagrinde statyta XIII a. ir didelė jos dalis lankoma nemokamai. Mokama dalis žavi, bet nėra kažkoks žadą atimantis stebuklas. Mes …
Kelionė į Kapadokiją su nuomotu auto nuobodoka. Keliai gan geri, ir kalnų dalis gan smagi nes kalnai visada suteikia įvairovės. Bet tos nykios stepės ir mažas greitis… Šiame važiavime geras dalykas buvo tas, kad prieš kelionę žvalydama žemėlapį dar kalnų zonoj radau kažkokį neypatingą urvioką. Sugalvojau ten padaryti mažą sustojimą – net be ėjimo į …
Nors dar visai neseniai narsiai dievagojaus, kad jau ojojoi niekada atgal į Turkiją “standartiniu stilium” (mintis buvo nebent kada nors ateityje nuskrist ir važinėt po tą šalį), taip jau įvyko, kad nusprendėm kur nors nugabenti tėvus. Ir, aišku, muštynėse tarp Egipto ir Turkijos laimėjo pastaroji. Viešbučio planas buvo toks standartinis, kad net dantis gelia – …
Kasmet žiemą mėgstu savaitėlei išlėkt į kalnus. Nors vieną tokią išvyką dėl Covido teko atidėti, 2022 metai pagaliau atnešė truputį daugiau aiškumo. Tiesa, Wizzairas beveik iki paskutinės akimirkos elgėsi aikštingai, neprognozuojamai ir kankino su atšauktais bilietais bei pakeistais skrydžių laikais, bet galų gale viskas baigės gerai. Kažkada naktį darniai nusileidom Kutaisio „Bičių avilio oro uoste“ …
