Čekiją tikrai mėgstu. Net galėčiau rašyti čekus garbinančius eilėraščius. Kažkaip likimas lėmė, kad toj šaly atsiduriu ne kartą, dažiausiai ji pasimakaluoja pakeliui, kokiai nakčiai ar porai. Jei Lenkiją norisi pervažiuoti kuo greičiau, nestojant, tai Čekijoje visada smagu kažkur užkliūti. Ten niekad neturėjom problemų, ten visada viskas buvo gerai. Šį kartą Čekijon vykom specialiai, su mintimi …
Lenkija man toks pravažiuojamas kraštas. Nelabai mėgstu ją. Šį kartą sugalvojom dienelei sustoti Varšuvoj. Atmetus problemas su apgyvendinimu (vienų apartamentų atstovas staiga pasiplovė, bet labai greit radom kitus), viskas buvo neblogai. Jų sostinė gan graži. Vakare nuėjom į zoologijos sodą. Toks labiau parkas, žmonėms erdvės daug, gyvūnams kiek mažiau, buvo kažkiek retų rūšių. Patiko varlės, …
Kai googlinom kelionę, Dades buvo iš serijos “jei bus laiko, tai trumpam užsuksim”, nes naršydami nuotraukas radom nedaug stebuklų, ir vieną dažnai pasikartojančią tipinę fotografiją – kanjonu vingiuojantį kelią (kurį, beje, vėliau ir patys nufotografavom, nes taip reikia, kitaip niekas nepatikės kad ten buvom ir matėm savo akim, kaip ir erelio, kuris vagia mažus gyvuliukus, …
Nelabai mėgstam keliones su grupėm, nes “ramybė pirmiausia”. Na ir šiaip, grupėj vienas lekia, kitas velkas iš paskos, ten sumesti labai skirtingi žmonės, o žmonės dažnai vargina, tad atostogų metu visai nesinori nuolat elgtis maloniai su žmonėmis, kurie to neverti. Dėl to paprastai keliaujam dviese ir savarankiškai. Pinigine prasme kartais tai apsimoka, kartais ne, bet …
Mėgstu filmus (jaudino mintis, kad keliausim per kraštą, kur filmuotas nepakartojamas The Hills Have Eyes) , tai neužsukti į Uarzazatą būtų buvus nuodėmė. Iš pradžių bandėm trainiotis apie itin tuščią CLA studiją, tačiau policininkų ar kažko panašaus buvom pasiųsti truputį toliau. Ne, ne taip toli kaip gali pasirodyti – tik iki Atlas Studios. Pagal plotą …
Kažkada kelyje, kuriais iš Sacharos į Marakešą traukdavo karavanai, buvo pastatyta berberų tvirtovė – ksaras, dabar žinomas Ait Benhadu pavadinimu. Ši Maroke esanti gyvenvietė yra viena iš kelių pasaulyje, paskelbtų UNESCO paveldu. Šiuo metu šioje unikalioje vietoje gyvena vos kelios šeimos, o visi kiti vietiniai įsikūrę kitoje upės pusėje esančiuose modernesniuose namuose. Ait Benhadu filmuoti …
Neaplankyti šios nuostabios vietos būtų nusikaltimas. Tiesą sakant, jeigu neturit laiko ir planuojat varyti į kokią nors Zagorą, tai siūlyčiau geriau atsipalaiduoti ir atvažiuoti į Uzudą. Net kelias į ten nuostabus. Neskubėdami ir mėgaudamiesi kiekviena akimirka praleidom ten kelias valandas. Tripas prasideda pastačius automobilį vienoje iš aikštelių, dėl kurių vietiniai labai kovoja, ir nuvaikius vietinius …
Grįžimui iš Merzougos pasirinkom kelią po Zagorą. Gerą pusdienį keliavom per akmeningą karščio plynę, matydami vos vieną kitą palmę, medeliūkštį ar kupranugarį. Į Zagorą, kaip ir Merzougą, traukia gausi turistija, tik reikia atsiminti, kad jos skiriasi – čia nebus tokių smėlio kopų. Tačiau bus matyti smailas Mažajam Atlasui priklausąs Zagoros kalnas. Pats Zagoros miestas visai …
Kas Maroke aplanko Ait Benhadu ir Dades su Todra, tas 100 procentų traukia į dykumą. Mane perspėjo, kad ten nelabai bus ką veikti, bet vis tiek susiruošėm, nes pats kelias iki jos įdomus, o kopose planavom praleisti tik naktį. Merzougos kryptį pasirinkom todėl, kad šis kaimas randasi netoli garsiojo Šebi ergo (ergas – tai toks …
Mes važiavom, važiavom, grožėjomis berberų kaimų ir palmių giraičių vaizdais, kol pasiekėm tą esminį grožio tašką, kuriame susigrūdę krūva žmonių, automobilių ir autobusų. Vaizdas iš esmės gražus, tarpeklio sienos gali siekti 300-400 m aukštį, tačiau pavaikštai, pažiūri ir išvažiuoji. Pasilikti verta nebent tiems, kas planuoja palaipioti uolomis. Tam ten pasirodė tikrai puikios sąlygos ir pavydžiai …
