Plaukimas Kiaunos upe – gan ramus, kadangi upė teka gan ramiai ir leidžia grožėtis Labanoro girios vaizdais. Pati upė yra Žeimenos intakas. Pakrančių kaimai jaukūs, plaukėm iki Kuklių kaimo tai dar porą ežeriukų (Gilūtą, kuris, jei ką , yra iki 7,8 m gylio, ir visokios augalijos dugne pilną Sekluotį) įveikėm. Upėj sutikom porą naglų ančių …
Pirmą kartą paminėtas 1783 m., Salų kaimas pasižymi unikalia architektūra ir išplanavimu, todėl čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas. Padrikas kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje. Tokie savaime atsiradę kaimai yra seniausi savo sandara, todėl Lietuvos liaudies buities muziejus pasistengė autentiškas sodybas sutvarkyti (projektas vyko 2014 – 2016 m.). Kaimas yra dideliame …
Gražus, kompaktiškas kaimukas prie Būkos upelio, kuriame smagu pasivaikščioti. Beveik visi pastatai pastatyti XX a., kai kaime veikė lentvpjūvė.Yra keli paminkliniai pastatai. Senovėje tai buvo bitininkų kaimelis, garsėjęs liepų medumi. Gyvenvietės įsikūrimą lėmė svarbi strateginė padėtis šalia vieškelio Tauragnai–Breslauja. Kur šis kelias kerta Būkos upę, dešiniajame jos krante stovėjo sena smuklė, minima nuo 1765 m. …
Etnografinis kaimas, kuriame išlikę kelios padrikos sodybos, 3 iš jų saugomos valstybės. Šiaip važiuojant atrodo, kad tiesiog kelios trobos pakelėj rymo ir tiek (bet autobusų stotelė tikrai visai įdomi). Pirmą kartą paminėtas 1783 m. Balašekulio vardu. Po to ten gyveno miško sargas Jurgis Strazdas su daininga šeima, tai matyt kaimas tą pavardę ir paveldėjo. …
Šitas kaimas įsikūręs Baluošo ežero pakrantėj ir pirmą kartą paminėtas buvo 1784 metais. Anksčiau vadintas įvairiais pavadinimais, o nuo XX a. įgavo Šuminų pavadinimą pagal vietinių gyventojų pavardes. Šuminai garsūs tuo, kad ten buvo filmuotas garsiausias lietuvių filmas planetoje apie razbainyką Tadą Blindą. Ten yra keli seni pastatai, sena pušis ir žvejo namai – muziejus, …
Senovinės bitininkystės muziejus įsteigtas 1984 m. ir pasižymi modernia ekspozicija. Mėgstantys domėtis gali skaityti, žiūrėti ir klausyti. Nustebino, kad didesnė dalis lankytojų tai ir darė. Muziejų sudaro keli pastatai (kurie, deja, nėra autentiški, kadangi originalūs buvo taip sutrešę, kad jų nebepavyko restauruoti), lauke yra skulptūrų ir avilių pavyzdžių. Vienoje ekspozicijoje galima susipažinti, iš kokių augalų …
XIX a. pastatytas Ginučių malūnas šiais laikais daugiausia žinomas kaip baidarių persinešimo punktas, o senovėje jo statytojas su vietiniais po teismus tampėsi (ba ūkininkams nepatiko, kad malūno dėka dalis laukų buvo užtvindyti). Per karą vietiniai sušvelnėjo, kadangi daugelis aplinkinių malūnų buvo sudeginti arba nugriauti. Dabar Gunčių malūnas garsus tuo, kad turi smagias kaskadas, šalia yra …
Lietuvos kalvos, kalniukai, piliakalniai ir t.t. iš esmės yra neįdomūs beveik taip pat kaip ir atodangos, tačiau šitas kompleksas pasiūlė visai pusėtiną žygį. Taigi, pradėjome nuo 176 m aukščio Ladakalnio. Graži idėja dėlioti akmenukus prie aukuro (kažkaip ten siejama su aukojimais deivei Ladai). Nuo Ladakalnio patraukėme Ginučių piliakalnio link. Iš tiesų tai dviejų piliakalnių kompleksas, …
Pastatytas XIX a. pab. Daugiau kaip 10 metų priklauso Vilniaus arkivyskupijai (matyt likimo ironija, kad pasak padavimų, šiame malūne glaudžiasi įvairūs velniukai). Atvykus buvo ne visai aišku ar galima ten slampinėti ar ne, tai patylomis apžiūrėjom dalį kyšančios senos įrangos, greitomis apžvelgėm Palaukinio ežerą, netyčiom pabaidėm labai gražų didelį žaltį ir pasišalinom. Rašoma, kad malūno …
1741 metais gyvenvietę sudarė 7 sodybos, kuriose buvo įsikūrę 16 gyventojų. Kaimas priklausė įvairiems valdininkams, tad kito ir pats gyvenvietės vardas. Caro metais kaimas vadintas “Didžiuoju kaimu”, “Didžiuoju sodžiumi”. Patys gyventojai dažnai savo kaimą vadina “Salomis” ar “Sala”. 1940-1945 metų laikotarpiu du didžiuliai gaisrai sunaikino didesnę dalį pastatų. Šiuo metu išlikę keli kluonai, svirnai, pirkios, …
