Net nežinau kaip čia pavadint. Mano akimis tai galima pavadinti “ikoniškuoju” Madeiros žygiu, kurio imasi daug kas ir turbūt jį rekomenduočiau kaip būtiniausią. Gauni iššūkių, gražių vaizdų ir tituluotą vietos viršukalnę – viskas vienoje vietoje. Žygis pradedamas nuo trečios pagal aukštį salos viršūnės – Pico do Areiro (1818 m). Įilipmas trunka 2 – 3,5 val. …
Šitos kelionės vinis buvo Kapadokija. Kai ten atsiduri nesezono metu, gali tikėtis ne pačio karščiausio oro ir ledinio vandens. Tad laikytis įsikibus jūros būtų kvaila, nebent esi labai užkietėjęs ruonis tiesiai nuo ledo lyties. O žygiui Kapadokijoje tai pats tas. Göreme NP – gal ne labai didele teritorija, bet įspūdingais vaizdais pasižymintis ir UNSECO priklausantis …
Kasmet žiemą mėgstu savaitėlei išlėkt į kalnus. Nors vieną tokią išvyką dėl Covido teko atidėti, 2022 metai pagaliau atnešė truputį daugiau aiškumo. Tiesa, Wizzairas beveik iki paskutinės akimirkos elgėsi aikštingai, neprognozuojamai ir kankino su atšauktais bilietais bei pakeistais skrydžių laikais, bet galų gale viskas baigės gerai. Kažkada naktį darniai nusileidom Kutaisio „Bičių avilio oro uoste“ …
Kai pirmą kartą varantys į Slovakijos Tatrus manęs klausia, kokį kalną rekomenduočiau išbandyti, visada siūlau Slavkovský štít. Ne todėl, kad jis būtų kuo nors įspūdingas – tiesiog tai piktokas pokštas, nes būtent šitas žygis mane labiausiai biesino. Tai va lygiai taip pat jei kas nors paklaustų, ką aktyvesnio, bet paprasto nuveikti Tanzanijoj, pasiūlyčiau Ol Doinyo. …
Nelabai mėgstam keliones su grupėm, nes “ramybė pirmiausia”. Na ir šiaip, grupėj vienas lekia, kitas velkas iš paskos, ten sumesti labai skirtingi žmonės, o žmonės dažnai vargina, tad atostogų metu visai nesinori nuolat elgtis maloniai su žmonėmis, kurie to neverti. Dėl to paprastai keliaujam dviese ir savarankiškai. Pinigine prasme kartais tai apsimoka, kartais ne, bet …
Mes važiavom, važiavom, grožėjomis berberų kaimų ir palmių giraičių vaizdais, kol pasiekėm tą esminį grožio tašką, kuriame susigrūdę krūva žmonių, automobilių ir autobusų. Vaizdas iš esmės gražus, tarpeklio sienos gali siekti 300-400 m aukštį, tačiau pavaikštai, pažiūri ir išvažiuoji. Pasilikti verta nebent tiems, kas planuoja palaipioti uolomis. Tam ten pasirodė tikrai puikios sąlygos ir pavydžiai …
Slavkovsky Stit įspūdingas tuo, kad jo viršūnę daugeliu atveju matysi nori to ar nenori, tad anksčiau ar vėliau ji išbadys tau akis ir privers į ją lipti. Virš Stary Smokovec stūksąs galingas masyvas yra būdingiausias kraštovaizio elementas žiūrint iš pietų. Taip jau išėjo, kad mes, kelias dienas regėję kalną kaip ant delno, pradėjom svaigti apie viršūnę, …
Krivanis – slovakų pasididžiavimas, šalies simbolis. Tiesą sakant einant į jį išties susidarė įspūdis, kad kiekvienas berniukas turi užkopti į šį kalną. Na, tipo kitaip jis bus toks truputį nevykęs ir mokykloje į jį žiūrės kreivai. Vienok sutikom daug berniukų su tėvais, ir kaskart su pavydu žvelgiau į tų mažų gyvybės formų energiją, vikrumą bei …
Taip vadinamas pasivaikščiojimas, kurį pasirinkom apšilimui Tatruose. Jis ne per ilgas, ne per sunkus, labai vaizdingas ir neišspaus paskutinių jėgų. Jame bus ir krioklių, ir ežerų, ir grandinių, ir gražių vaizdų, ir kalnų perėja maždaug 2300 m aukštyje – viskas, ko tik norit. Šiame žygyje gausit truputį miško, truputį kadagių bei apžiūrėsit 7 kalnų ežerus …
Iš visų Slovakijos kalnų Rysams su didele meile drąsiai duodu 10 balų. Tai vienas gražiausių ir nenuobodžiausių kalnų takų Slovakijoj. Jei atvykstant į Tatrus porai dienų ir nežinot ką nuveikti, eikit į Rysus. Tik atsiminkit, kad pirmas dalykas, ką reikia padaryti Tatruose – labai atidžiai tikrinti prognozę. Realiai atostogas turėjom tą savaitę, kurios metu prognozavo …
