Prison Island (Changuu)
Sala buvo negyvenama iki 1860-ųjų, kai ji buvo panaudota kaip maištingų vergų kalėjimas prieš išsiunčiant juos į užsienį arba parduodant vergų turguje. Britų ministras Zanzibare L. Mathews 1893 m. įsigijo salą ir joje pastatė kalėjimų kompleksą, kuris niekada nebuvo panaudotas pagal paskirtį, tačiau tapo karantino vieta sergantiems geltonąja karštine. Daugiau kaip pusę metų karantino stotis paveikė, o tada tapo populiaria atostogų vieta. Dabar sala – vyriausybės valdomas turistų kurortas, kuriame gyvena Aldabros drambliniai vėžliai, atkeliavusi čia iš Seišelių. Į salą varėm būtent dėl vėžlių. tiesą sakant pažiūrėjus turų kainas, šios minties jau buvom beatsisaką (žmogui būdavo nuo 40 eur), bet nusprendėm tiesiog atsiduoti likimui ir nieko neplanuoti. Tai Stontaune plukdytoją į salą radom labai greitai – nuėjom ten, kur chebra laiko laivelius, ir laimėjo pirmas pasiūlęs. Už plaukimą pirmyn – atgal žmogui paprašė 15 dolerių. Tądien būta neblogo bangavimo, tad po susitarimo sėlinom pusryčių (viešbučio maitinimą praleidom, kadangi anksti ryte važiavom darytis Covid testų) ir aš dėl visą ko prigėriau imbierų arbatos. Plaukimas banguotais vandenimis atrodė ekstremalokai, bet bent sužinojau, kad nesergu jūros liga (arba imbierai padėjo). Man visada baisiausia dalis būna, kai kokioj ekstremalesnėj situacijoj vietinis pasako “don’t worry, hakuna matata” – tada pirma mintis visada “dabar tai bus pzdc”. Bet viskas baigėsi gerai, ir tas laivelis per bangas rovė visai smagiai. Kai pripratau prie supimo, kažkuriuo metu net pradėjau svajoti ir snūduriuoti. Didesnė bėda buvo išlipus – kurį laiką vaikštant žeme kamavo keistas jausmas.
Pačioj Changuu saloj, aišku, labiausiai patiko drambliniai vėžliai – dideli ir mieli, sekiojantys žmones ir reikalaujantys maisto bei paglostymų. Vafliuotos ir nuverktos jų galvos atrodė labai mielai. Paprastai pamatę turistą jie bėga link jo (na gerai, ateina), o tada turi duoti jiems ėdesio (kuris mėtos netoliese) bei kasyt jiems kaklus. Kadangi apie kaklo bajerį jau žinojom iš vizito Zoosode Nungwi, mūsų gabentojas atrodė kiek nuliūdęs. Dar buvo jaunų vėžliukų paviljonas, ten laimingieji pilnom burnom šveitė arbūzus.
