Natrono ežeras ir Ngaresero kriokliai
Pakeliuj į Natrono pusę matėm antilopių gnu, zebrų bandas, nemažai Granto ir Tompsono gazelių. Taip pat daugybę masajų ir jų galvijų ar ožkų bandų. Artėjant prie ežero, visiškai dingo mobilus ryšys, taigi gavome visišką ramybę. tiesa, ryšys dingo gan netikėtai, tai kol parsiradom iš tos srities, šeima mums buvo bent porą kartų palaidojus.
Vietovė apie Natrono ežerą negarsėja didele laukinių gyvūnų koncentracija. Ežeras labai šarmingas (pH daugiau kaip 12), dauguma gyvūnų iš jo negeria. Išimtis – flamingai, sausojo sezono pabaigoje (rugsėjį – spalį) dedantys kiaušinius ir juos perintys drėgnuoju laiku. Kelionė link Natrono ežero veda lygiagrečiai su Rytų Afrikos Rifto slėniu, einančiu per masajų kaimus. Mes trumpai su vienu iš masajų pasivaikščiojome prie ežero, jame buvo šiek tiek flamingų ir pelikanų, aplink dar kelios vandens paukščių rūšys. Sausoje žemėje – negyvų paukščių ir žuvų kūnai. Pagrindiniai plėšrūnai šioje teritorijoje yra šakalai ir hienos. Vietiniai žmonės flamingų nevalgo.
Po pietų ėjom iki Ngaresero krioklių – labai smagus žygis šiame sausame krašte, nesunkus ir nelabai ilgas, o optimalios temperatūros krioklio vanduo puikiai atgaivina. Krioklys slepiasi Ngare Sero tarpeklyje ir tai tikras regiono perlas su daugybe krioklių. Net sunku patikėti, kad šis gėris slepiasi tokioje karštoje vietoje. Žygis gan paprastas, atstumas nedidelis, tačiau takas kelis kartus kerta negilią upę. Malonus siurprizas, kad už pagrindinės srovės paėjėjus toliau prieini dar vieną mažą, bet labai audringą krioklį. Besimaudant tame baseinėlyje smėlio ir žvyro gavom turbūt į visas įmanomas vietas, vėliau purčiau jį iš kišenių ir bandžiau išsiplaut duše. Aišku, kol grįžom stovyklon vėl spėjom išdžiūti. Pasirinkus tokį žygį, labai svarbu avėti batus, kurie gali sušlapti, yra neslidūs kabarojantis akmenimis.
Su mūsų matytais safario gyvūnais susipažinti galima čia:
