Bastėjos tiltas ir Schrammsteinaussicht
Vokietjoj, Saksonijos Šveicarijoj, labai nesisekė mums su tripų planavimu ir maršrutais. Kažkokiu būdu gan paprastą pasivaikščiojimą po Bastėją sugebėjom paversti kelių valandų žygiu. Taip buvo dėl to, kad iš anksto žygiams Saksonijos Šveicarijoj nesiruošėm – nes juk ai, pirma vokiečiai, bėdų nebus, kažką vietoj sugalvosim. Tai va po poros valandų nuo įsikūrimo smagiai sau kėlėmės keltu per upę ir, užuot nuėję miestelin, kur rodyklės su pavadinimais tiesiog duria į akį, pasukom kiton pusėn.
Pasivaikščiot po mišką nėra labai blogai. Po to ir Bastėją kažkaip radom, ir tiltą – o kadangi jau buvo vakaras, tai žmonių ten beveik nebuvo, tad buvo pakankamai erdvės nuotraukoms. Įdomumo dėlei galiu paminėti, kad uolos yra tikrai labai gražios ir priklauso vadinamiesiems Elbės Smiltainio kalnams. Bėgiojom pirmyn atgal kiek takas leido, ir visur buvo gražu. Ant tilto (akmeninė dalis suformuota 1851 metais) irgi buvo gražu, ir vaizdas į Elbės slėnį gražu. Iš esmės viskas patiko. Dėl to išvyką čia tikrai rekomenduoju.
Namuose, kur apsistojom, buvo labai daug informacinių knygelių su maršrutais, kurias vartydami ir sugalvojom kitos dienos žygį. Kadangi orai buvo karšti, kelionę suplanavom anksti ryte. Vienas iš keliautojų (šį kartą buvom trise) buvo įgaliotas būti žemėlapis, tad jis ir dėliojo mūsų maršrutą, o mes tik atsipalaidavom ir mėgavomės vaizdais.
Taigi, Saksonijos Nacionaliniam parke susiradom kažkokį masyvą liežuvį laužančiu pavadinimu Schrammsteinaussicht, o kelionę jame pagal parodytus takus dėliojomės patys. Buvo visko – pievų, miškų, uolų, kilimų aukštyn ir leidimųsi žemyn. Kartais nuklysdavom trumpam iš tako kur nors pasikabaroti. Sunkesnėse vietose buvo kopėčios, baisesnėse – turėklų. Vaizdai – neįtikėtini. Prasivalkiojom kelias valandas, likom maloniai pavargę.
Truputį pailsėję vakare dar slampinėjom po Bad Shandau, ten radom kažkokią pilį, tiksliau bokštą, tai dar į tą užsikabarojom.
