Malaga

Vasarį išpuolė proga trumpam apsilankyti Malagoje. Rinkausi kelis kryptis, bet tuo metu Ispanijos Pietūs pasirodė artimiausia ir šilčiausia Europos dalis. Nors savaitę iki vizito ten lijo, lankymosi metu oras buvo puikus – švietė saulė (dažniausiai), vėjas nebuvo baisus. 

Iš oro uosto važiavom taksi – traukiniu būtų pigiau, bet išlipus dar reikėtų trenktis autobusu ir truputį buvo gaila laiko. Kaina gavosi apie 16-17 eur. 

Po skrydžio dar spėjom apsilankyti Teatro Flamenco Malaga Club. Malagoj yra kitas garsesnis, bet pastarasis buvo visai šalia apartamentų. Šou buvo geras, į jį susirinko nemažai vietinių, tad ošiantys žiūrovai pridėjo papildomo šarmo. 

Po flamenko buvau rezervavus internetuose labai išgirtą Bueana Vista. Taip, maistas ten nuostabus, paeljos puikios, bet laaaabai ilgai reikėjo laukti. Realiai valgymo gal koks pusvalandis, o 2 valandas vis ko nors lauki. 

Castillo de Gibralfaro ir Alcazaba of Malaga

Lankantis Malagoje turbūt dauguma lanko Castillo de Gibralfaro ir Alcazaba of Malaga.  Kelionę pradėjom nuo Gibralfaro anskti ryte (beje, lankėmės sekmadienį, popiet šios pilys nemokamos, tačiau norėjau išvengti minios kitų keliautojų). 

Gibralfaro pilis stovi ant 130 m aukščio Gibralfaro kalno. Pilis sieniniu korodorium jungiasi su Alcazaba, bet tiesioginio nusileidimo nėra. Gibralfaras įtvirtinimų vieta buvo nuo 770 m. pr. Kr. Pati tvirtovė pastatyta 929 m. XIV a. Jusufas I iš Granados karalystės išplėtė įtvirtinimus finikiečių švyturio aptvaroje ir pastatė dvigubą Alkazabos sieną.

Alcazaba pradėta statyti XI a. ir buvo kelis kartus modifikuota arba perstatyta. Tai viena geriausiai išsilaikiusių alkazabų Ispanijoje. Šalia įėjimo  yra romėnų teatro liekanos.

Malagos romėnų teatras labai ilgai tūnojo po žeme kol jį aptiko 1951 m. Šis teatras pastatytas I a. ir naudotas iki III a. Lankymas nemokamas, tad lankantis Malagoje nuodėmė būtų ten neužsukti. 

Tą pačią dieną aplankėm Malagos muziejų, kurias ES gyventojams nemokamas. Nemažai eskpozicijų, neklaidus, nemažai sugabenta pirmykščių žmonių urvuose paliktų gėrybių. 

Malagos katedra

Vienas iš intensyviai lankomų objektų Malagoje yra katedra. Ji randasi ribose, kur buvo viduramžių maurų sienų dalis (anos liekanos supa netoliese esantį Alcazaba ir Gibralfaro pilį). Katedra pastatyta 1528–1782 m., interjeras yra renesanso stiliaus, o fasadas – barokinis. 

Šiaurinis bokštas yra 84 metrų (276 pėdų) aukščio, todėl šis pastatas yra antra aukščiausia katedra Andalūzijoje po Sevilijos Giraldos. Pietinis bokštas liko nebaigtas. Dauguma vizito metu sumoka papildomai ir lipa apsidairyti, bet man užteko daugybės žavių vaizdų nuo Gibralfaro, tad šios pramogos nesirinkau. 

Nerja urvai

Vieną dieną paskyrėm Nerjos urvų lankymui. Urvų serija tęsiasi beveik 5 km, tačiau kankytojai gali susipažinti tik su nedidele dalimi. Urvus 1952 m. atrado draugų grupelė, ten įlindusi per siaurą smegduobę. Tai vienas iš poros natūralių įėjimų į urvus, o treičasis sukurtas 1960 m. – kad turistams būtų patogiau lankytis. 

Skeletų liekanos rodo, kad žmonių ten gyventa nuo 25 000 m. pr. Kr. iki bronzos amžiaus, be to, ant sienų yra paleolito laikotarpio piešinių. Tais laikotarpiais, kai žmonių grupės urvais nesinaudodavo, juose glausdavosi hienos. 2012 m. pranešta, kad Nerjos urvuose aptikta neandartaliečių teplionių, katroms maždaug 42 000 metų. 

Į urvus vykom Alsa autobusais. Dėl patogesnio įlipimo (geresnis vietų pasirinkimas) važiavom iš pagrindinės autobusų stoties, o grįždami išlipom porte. Renkantis autobusą, reikia atidžiai pažiūrėti, kad jis vežtų tiesiai iki urvų. Tiesa, toks busas važiuoja ilgiau, turi kelis sustojimus gyvenvietėse. Kadangi grįžome iš Nerja miestelio, autobusas niekur nestoviniavo ir kelionė buvo žymiai greitesnė. 

Esant poreikiui, urvuose galima užtrukti iki valandos – su gidu ar klausant audiogidų. Kadangi lankiausi daugybėj urvų (dalis jų buvo su gidais), paprastai dabar po juos tiesiog pavaikštinėju. Tai lėtai vaikščiojant, dairantis ir pafotografuojant trukmė viduje gaunasi apie 20 minučių. 

Išlindę iš urvo šalia esančiam parke pavalgėm atsineštų užkandžių ir turistiniu “traukinuku” važiavom į Nerja miestelį. Pasivaikščiojom pakrantėm, išnaršėm visas gatves, paspoksojom nuo “Europos balkono” ir truputį pagulėjom prie jūros. 

Manoma, kad “Europos balkono” pavadinimą sugalvojo karalius Alfonsas XII, po pragaištingo žemės drebėjimo 1885 m. lankęsis šioje vietovėje. Kalbama, kad jis stovėjo toje vietoje, kur dabar yra balkonas, ir sakė: „Tai yra Europos balkonas“. Tačiau vietinio archyvo dokumentai rodo, kad pavadinimas atsirado dar iki šio garbaus vizito. Vieta, kur yra balkonas, anksčiau žinota kaip bokšte įtvirtinta baterija. 

Realiai Nerjoj gero pusdienio pilnai užteko. Šiuo metu ten buvo susirinkę itin daug Europos senjorų ir jie mėgavosi geru oru bei vaizdais. Tačiau net geru oru (kai gali daug degintis ir maudytis) po paros ten pasidarytų siaubingai nuobodu. 

Automobilių muziejus ir laisva diena

Vieną dieną Malagoj tiesiog skyrėm pakrantei (tai šen, tai ten) ir nelabai planuotam vizitui Automobilų muziejun. Šiame muziejuje saugoma privati portugalų automobilių fanatiko Joao Magalhaes kolekcija. Kolekcija kainuoja apie 25 milijonus eurų ir yra viena svarbiausių senovinių automobilių kolekcijų pasaulyje. Pasidairyti tikrai labai malonu, o smagumą dar labiau susitiprina demonstruojami garsių dizainerių darbai. Muziejų pavyko aplankyti anksti, išeinant ten atgabeno kelias vaikų grupes. 

Po muziejaus tiesiog šlitinėjom pakrante – truputį pavažiuodavom autobusu vienur kitur ir mėgavomės paskutine diena. Smagu pavaikščioti ir po Malagoje esančius parkus. 

Vakare įšokom į laivelį ir valandą paplaukiojom apžiūrinėdami vietovė iš kitos pusės. Kaina nedidelė. Dauguma labiau mėgsta vakarainius plaukimus, tada žmonių būna daugiau. 

Dar kažkurią dieną ramiai žirgliojant į restoraną patekom į “karnavalą”. Gan smagi patirtis.