Levada do Caldeirão Verde PR9
Šios levados pasirinkimas buvo grįstas draugų rekomendacijomis. Levada gan ilga, bet nesunki, be kažkokių rimtų sukilimų. Vaizdai gražūs, daug žalumos, panoramų. Vietom vanduo trykšta iš sienų. Pakeliui yra keli tuneliai, kai kuriais einant reikia pasilenkti. Taip pat juose būna nešvarokų vietų, balų. Mes žygiavom su sandalais tai problemų nekilo (praskalaudavom juos levadose ir tiek), bet baltakedininkų truputį pagailo.
Dėl žibintų – turim galvinius (kartais naudojam juos kalnuose), bet jų nesivežėm. Tiek tuneliuos, tiek kalne naktį užteko pasišviesti telefono žibintuvėliu.
Nors takas ilgas, žmonių buvo palyginti nemažai. Baigėme dviem kriokliais ir poilsiu ant akmenų šalia uolos (gavosi lygiai 20 km). Kriokliai tikrai verti dėmesio – vieną apžiūri lipdamas laiptais, o kitame galima ir pasitaškyti. Dar truputį lindom į vieną šalia esantį tunelį, bet jis nebuvo labai įdomus ir legenda byloja, kad jis lyg eina ilgai bei nuobodžiai iki kalnų.
Caldeirão Verde aukštis apie 100 m, prie jo padorus priėjimas negalimas (ans kaip kai kurie katiniukai – “glostyk mane akymyyyys”).
Caldeirão do Inferno aukštis apie 990 ir man jis patiko labiau. Tačiau šis kriokliokas laikomas PR9 pratęsimu, tad daug kas jo nepasiekia. Pirmyn ėjome lėčiau, žioplinėjom, o atgal sekėsi didesne sparta, tai gavos kiek mažiau negu 5:30 val. Bendro pakilimo buvo 404 m.
