Kaymakli požeminis miestas
Kadangi Göreme regione uoliena minkšta, žmonės ją intensvyiai rausė, taip sukurpdami išskirtinius požeminius miestus. Dabar žmonės po žeme pagrinde nebesiglaudžia, nors kai kurie dar prilaiko senąjį gyvenimo būdą. Gyvenimas tuose urvuose nėra sveikas – dėl įvairių mineralinių medžiagų padidėja rizika susirgti mezotelioma (tokia vėžio forma). Vieną tokį požeminį miestą aplankėm, vadinasi jis Kaymakli (senovėj garsėjo kaip Enegup). Šiaip rinkomės tarp šito ir Derinkuyu, bet šaltiniai žadėjo, kad Kaymakli bus labiau klaustrofobiškas.
Miestas klestėjo Bizantijos laikais. Tuneliai visiškai apleisti per 1923 m. gyventojų mainus tarp Graikijos ir Turkijos. Miestas turi 8 lygius, tačiau lankytojams prieinami 4 – paskutinis yra 20 m po žeme. Galima slankioti savarankiškai, nes pripiešta rodyklių, nėra kur pasiklysti. Mes vilkomės paskui kažkokią ekskursiją, tai išlandžiojom daugiau negu vedė gidai.
Labirintas tikrai įdomus – daug kambarių, lubos žemos, praėjimai taip pat žemi ir siauri (kai kur eini pasilenkęs ir galvoji apie tuos miniatiūrinius hobitus – hetitus). Galėjo ten glaustis iki 6000 žmonių.
Kaimai statyti kaip laikina (iki 6 mėnesių) prieglauda. Aišku juose buvo vėdinimo sistemos, šachtos požeminių upių vandeniui, plotai gyvūnams laikyti ir šerti, vyno rūsiai, miegamieji, virtuvės ir susirinkimų vietos. Didžiuliai apvalūs akmenys, iškalti iš uolos, iškilus pavojui buvo ridenami per įėjimą į tunelius ir patalpas, taip neįleidžiant įsibrovėlių.
