Egiptas (Šarmas)

Vidury niūrios žiemos bent trumpam išlėkt pasidžiaugt kiek didesniu saulės ir šilumos kiekiu – daug ką žavinti idėja. Patogiausia kryptis iš Lietuvos, sakyčiau, yra Egiptas. Tai gan biudžetinis variantas kalėdinių atostogų sezono metu, o skrydis ilgai netrunka. Mini atostogos nebuvo ilgos – vos 5 dienos, bet nuveikt per jas spėta nemažai. 

Šarmas 

Šarm el Šeichas – kalnų ir jūros įrėmintas kurortas Pietų Sinajuj; mėgstamas turistų, ypač nardytojų. Per Šarmą nėjo nei  prekybos, nei piligrimų keliai, jis neturėjo mineralinių išteklių, tad iki XX. liko nereikšmingu žvejų kaimu. Vėliau išsivystė kaip karinio jūrų laivyno bazė ir dėl šios priežasties tapo karinių išpuolių taikiniu. Nuo kokių 1980 m. Egiptą pradėjo dievinti turistai, o Šarmas patyrė gan mažai arabų pavasario šėlsmo, tad laikėsi visai gerai ir tapo smagiu kurortu. Aišku, dėl to jame nebus “senovinės” patirties, kadangi tai labiau kurortinis miestas. Tačiau nuo 2005 m. ten būta sprogdinimų, o dar kai 2015 m. Islamo valstybės komanda susprogdino Airbusą su 224 žmonėmis (google: Metrojet Flight 9268).  Įdomesnė dalis, kad Egiptas labai kratėsi teroro akto etiketės. Dar galiu paminėti, kad rusai tradiciškai ir dėl šitos nelaimės bandė apkaltinti ir JAV. Viską sudedant su kitais pavojais turistų sumažėjo, visam pasauly į saugumą oro uostuose pradėta žiūrėti dar griežčiau. Skrydžiai iš Rusijos į Egiptą atnaujinti tik 2018 m., o banas iš Rusijos skraidyti į Egipto kurortus atšauktas 2021 m. Iš JK į Šarmą skrydžiai atnaujinti 2019 m. Vienok nereikia stebėtis, kad Egipto oro uostuose patikros griežtos, ir kad kur nors važiuodami taip pat nuolat užsirausit ant tokių postų keliuose. 

Kadangi niekur neplanavom lįsti iš Sinajaus, vizų nereikėjo. 

Pačiame Šarme pajudėt eidavom į senojo turgaus rajoną, jame stovi Al Sahaba mečetė,  pastatyta Osmanų architektūros stiliumi, tad galima pagalvoti kad ten ana stovi šimtus metų. Taip pat šioje srityje yra neblogų jūros gėrybių restoranų. 

Mozės kalnas

Sinajaus kalnas (tradiciškiau Jabal Musa aka Mozės kalnas) – tikėtina biblinio Sinajaus kalno vieta, kur Mozė gavo 10 garsiųjų įsakymų. Nors yra labai mažai archeologinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, kalnas vis dar populiari piligrimystės vieta

Kalnas – antras pagal aukštį Egipte, jis yra 2285 m aukščio. Aukštesnis – šalia esantis Kotrynos kalnas. Dėl to palypėjus gauni gražų vaizdą į visas puses. 

Yra du pagrindiniai maršrutai į viršūnę. Ilgesnis ir nuolydesnis žinomas kaip Siket El Bashait (Kupranugarių takas). Jame silpnesni joja ant kupranugarių (sakė, kad į vieną pusę lyg 20 eur). Nuo paskutinės arbatinės iki viršūnės reikia palypėti paskutinius 750 žingsnių. Lipimas nėra sunkus ir be kupranugarių. Sako, kad sunkesnį Siket Sayidna Musa taką sudaro 3750 „atgailos laiptelių“ ir jį renkasi norintys viršun nešti savo nuodėmes (ir ten turbūt palikti jas). Kai kurie organizatoriai vykdo ekskursijas ir šiuo kietesniu taku. Be to, srityje yra ir daugiau malonių hikinimo variantų. 

Vietiniams pasakodamos, kad lipsim į Mozės kalną, sulaukdavom perspėjimų, kad pasiimtume šiltų rūbų. Tikrai pasiėmėm. Paskutinėj arbatinėj sėdėjau apsimuturiavus kaip kopūstas – jei būčiau nukritus nuo kalno, net nepastebėčiau to fakto… va kiek prisirengus buvau. Ir vistiek buvo šalta. Vietos liaudis apsukri, tad už sutartinį mokestį nuomojo pledus. Dar buvo galima atsigerti šiltų gėraliukų ir užkąsti, bet kadangi kažkodėl lipant viršun už tūliką visur reikalavo kelių pinigėlių, mečiau maistą ir gėrimus (tiesiog iš principo). 

Saulėtekis kalno viršūnėj visada būna gražus. Sinajaus kalnai – ne išimtis. Dangus ir kalnai keitė spalvas, net šaltis išgaravo. 

Nusileidimas buvo lengvas ir greitas. Kadangi jokių statumų nėra, tai truputį palipi laptais ir ramiai “eini namo”. 

Po kalno užsukom į tvirtovę primenantį Šv. Kotrynos vienuolyną. Į jį galima patekti pro didžiulius geležinius vartus, uždaromus nakčiai ir atidaromus tik ryte. Tai vienas seniausių vienuolynų pasaulyje, įkurtas kažkada IV amžiaus pradžioje. Dabartinę formą įgavo 548–564 m., kai Rytų Romos imperatorius Justinianas I, vienuolių pageidavimu, pastatė įtvirtinimą. Būsimasis pranašas Mahometas taip pat kelis kartus lankėsi čia.  XI a. kalifas Al-Hakim grasino vienuolyną sunaikinti , o nuo XV iki XVIII a. vienuoliai buvo daugybę kartų išvaryti, bet pats vienuolynas niekada nebuvo sunaikintas.

Dar šita vieta garsėja Degančiu krūmu ir bažnytiniais menais.kalbant apie krūmą, šiaip priimta manyti, kad Mozė matė diktoną, katras sukaupiąs tiek daug lakių eterinių aliejų, kad spiginant saulei gali užsidegti. Vienuolyne auga gervuogė…

Jei susiruošėt su turu, pradžioje greičiausiai jus nutemps į šventenybių parduotuvę. Nepirkit ten žvakių (pageidaujantys jas vėliau uždegti vienuolyne) – tų pačių bus padėta vietoj, panaudosit kiek reikia ir už jas paaukosit pageidaujamą sumą.

Dykumos pramogos 

Vizitas į “dykumos rezervatą” vakare labai paprastas – prilėkė vairuotojas, mus surinko ir nuvežė kur reikia (tiesa, pradžioj paprastas automobilis atrodė kiek įtartinai). Žmones ten renkasi įvairias pramogas, labai populiarūs keturračiai. Mes truputį pajodinėjom kupranugariais su labai jautriu olandu. Tada vyrukas stovykloj nepasitaręs dėl kainos parūkė kaljaną (už tokius bajerius vėliau tenka nemažai sumokėti), tad kai mus pervežė į vakarėlių vietą, mašinoj vyrukas vis dar mušėsi dėl kainos su egiptiečiais. 

Pirmoj stovykloj paslankiojom užkampiais, truputį palaipiojom kalnais ir praktiškai spėjom pamatyt saulėlydį. Vakarėlių zonoj apturėjom tradicinę pramogą – keli šokiai, vakarienė ir žvaigždžių stebėjimas. Teleskopo idėja pasirodė tikrai puiki, be to, mūsų gidas stengėsi kad niekur nereikėtų ilgai laukti. Toks vakaras paprastai vsada būna elementarus, nesudėtingtas ir pernelyg nevargina. 

Nardymas

Nardymui pavyko rasti gan neblogą variantą palyginti tradicinėmis kainomis. Laivas buvo neblogas, komanda gan gerai susidribus, niekas neblūdijo ir nesiblaškė, tik vis šiek tiek koregavo sustojimų planus. Plaukėm link Tiran salos (kurią, sako, saudai nukniso iš egiptiečių). Toje vietoje pasnorkelinom (rifas gražus ir tokioms pramogoms) ir turėjom 2 nėrimus. Aišku, toks “nardyk po snorkinimo” planas nebuvo idealus, tad siaubingai sušalom. Dėl šios priežasties pramogas šalia Gordono rifo praleidom. Vėliau nėriau dar kartą, bet jau nepamenu tiksliai kur – tai buvo kažkokia koralais apaugusi uola. Patys rifai gražūs, nemažai įvairovės ir žuvų.