Safario gyvūnai: plėšrūnai

Šakalai – mažesni vilko giminaičiai mažais snukučiais ir gan ilgu liemeniu. Kelionės metu sutikom kelias jų rūšis. Serengetyje su juodnugariais, o Ngorongoro – su juostuotaisiais šakalais. Nepaisant pavadinimo, paprastasis šakalas nėra glaudžiai susijęs su afrikietišku juodnugariu ar dryžuotuoju, kurie artimesni vilkams bei kojotams. Manoma, kad paprastųjų šakalų protėviai yra išnykę Arno upės šunys, gyvenę prieš 1,9 milijono metų. Juodnugariai šakalai – labai sena rūšis, nedaug pasikeitusi nuo pleistoceno. Jie monogamai ir šių gyvūnų jaunikliai gali likti su šeima bei padėti auginti naujas kartas. Dryžuotieji šakalai didesni už juodnugarius ir labiau vertina miškingesnes vietoves. 

Dar Serengetyje bei Ngorongoro sutikom gyvūnus, kuriuos gidas vadino “golden jackal” (mūsiškai tai būtų paprastasis šakalas), bet iš tiesų tai kita rūšis – Afrikos auksinis vilkas (tiksliau, vienas iš jo porūšių, vadinamas Serengečio vilku/Serengečio šakalu Canis lupaster bea). Anksčiau jie klasifikuoti kaip paprastojo šakalo afrikietiška versija, tačiau 2015 m. atlikus genetinius tyrimus paaiškėjo, kad jie artimesni vilkams bei kojotams. Šiaurės vakarų ir Rytų Afrikoje gyvenančios afrikinių auksinių vilkų populiacijos yra genetiškai skirtingos. Šie gyvūnai monogamai ir teritoriniai, o jų racionas platus. Tarpusavyje vieni su kitais elgiasi gan taikiai (lyginant, pvz., su juodnugariais šakalais). Jų “piršlybų” ritualai labai ilgi. Medžiodami didelius gyvūnus, stengiasi praplėšti jų pilvą ir suėsti vidurius. 

Įdomus nedidelis plėšrūnas, sutiktas tik Ngorongoro, buvo didžiaausė lapė. Jau iš pavadinimo aišku, kad šis gyvūnas turi nemažas ausis, kurios skirtos termoreguliacijai užtikrinti. Tai vienintelis vabzdžiaėdis šuninių atstovas, mėgstamiausias patiekalas – termitai. Dėl tokios mitybos jų dantys palyginti nedideli. Jos paprastai medžioja grupėmis ir mėgsta susiskirstyti poromis. Grobio pirmiausia ieško pagal klausą. 

Serengečio ir Ngorongoro parkuose sutikom kelias dėmėtųjų hienų grupeles – didžiausias hienų šeimos atstoves. Šie stambūs gyvūnai artimesni katinams negu šunims, ir nors vaizduojami kiap kvaili, tai vieni protingiausių gyvūnų planetoj. Hienos geriau negu šimpanzės atlieka problemų sprendimo ir socialinio bendradarbiavimo užduotis. Kiekviena dėmėta hiena turi skirtingą dėmių rinkinį, ir ši įvairovė leidžia lengvai atpažinti atskirus individus. Šie gyvūnai gyvena klanais, kurie kartais glai būti laaabai dideli, o klanui vadovauja didelė patelė. 

Bene populiariausias gyvūnas Serengetyje yra liūtai – jų ten daug, gyvena grupėmis (anksčiau knygose vadinti praidais, dabar lyg liko pavadinimas “grupės”), liūtus gali pamatyti snaudžiančius įvairiose vietose – žolėje, ant uolų, medžiuose. Serengetyje gyvena apie 3000 liūtų, tad safario metu nesutikti šios milžiniškos katės būtų stebuklas. Ngorongoro liūtų koncentracija turbūt didžiausia planetoje, bet matėme tik kelis. 

Gepardai garsėja kaip greičiausi planetos gyvūnai, tačiau mūsų sutikta paaugusių jauniklių grupė su mama daugiausia žaidė ar ilsėjosi. Paprastai gepardai laikosi trimis pagrindinėmis socialinėmis grupėmis: patelės ir jų jaunikliai, patinų koalcijos ir vieniši patinai. Patelės daygiau klajoja, o patinai yra sėslesni ir mėgsta mažesnes teritorijas. Aktyvūs daugiausia šviesiu paros metu, paprastai auštant ir temstant. Gepardus matėme Serengetyje. 

Leopardų teko paieškoti ir Serengetyje sutikom du (arba abu dienas tą patį). Leopardai nieko rimto neveikė – gulėjo medžiuose. Serengetyje leopardų tankis didėja drėgnuoju metu (5,72 leopardo 100-tui kvadratinių km), kai parke atsiranda daugiau antilopių (5,41 atitinkamai). Sausojo periodo metu šios katės stengiasi išvengti kitų mėsėdžių kaip liūtai. Daugelyje planetos vietų leopardai jau išnykę (šiuo metu jie sutinkami ketvirtadaly anksčiau gyventų vietų), ir Serengečio nacionalinis parkas suteikia jiems vieną saugiausių galimų buveinių.Leopardai garsėja savo gebėjimu išlikti nepastebėtais  ir tarp didžiųjų kačių jie sėkmingiausi sėlintojai. 

Iš mangustų sutikom dryžuotąsias ir nykštukines (Serengetyje abi rūšis, Tarangirėj – nykštukines), dauguma gyveno termitynuose. Nykštukinės gali sverti vos 210 g ir greičiausiai yra mažiausi Afrikos plėšrūnai. Kailiukas jų minkštas, nuo gelsvai raudono iki tamsiai rudo. Dryžuotosios yra didesnės (nuo 1,5 kg) ir laikosi kolonijomis. Daug jų sutikome Serengečio stovyklavietėje.