Kelionė į Tanzaniją. Kaip rinkomės safario operatorių
Nori nenori, bet taip jau yra, kad didele dalimi žmogaus formavimąsi stipriai lemia situacija šeimoje – bendravimas, laisvalaikis, televizijos panaudojimo būdai, netgi reikalai su knygomis ir t.t. Mama visada jaudinosi, kad mane auginant buvo padaryta tam tikrų klaidų, pvz., viena jų – per didelis dėmesys gyvūnams. Ir tiesą sakant taip jau gavosi, kad be tos meilės gyvulėliams būta dar vienos problemos – namuose dalį TV programų sudarydavo dokumentika apie gamtą, dalį laisvalaikio taip pat sudarydavo išvykos gamtoje na ir, savaime suprantama, buvom tikri knygų geekai. Viena vaikystės knygų, skaityta ne kartą, buvo tokia geltonais viršeliais, keisto dydžio ir gan panešiota “Gimusi laisva”, taip pat kartą skaičiau “Serengetis neturi mirti” apie pašėlusius bičus gan bjauria pavarde, ieškojusius optimaliausių būdų gyvūnų skaičiavimui ir migracijų stebėjimui, pvz., iš važiuojančio automobilio žymėti bėgančius zebrus. Vėliau atsirado tokios spalvotos pažintinės knygelės su daug nuotraukų ir piešinių apie gamtą, kurias, nors ir gan brangias, tėvai mielai pirkdavo. Tų knygų turėjau sukaupus nemažą kolekciją ir jų dėka mane labai domino įvariūs biotopai – nuo paprastų lietuviškų pievų iki dykumų ar pampų, ir, aišku, neblogai išmaniau jų gyventojus (dėl to ir šiandien mane siaubingai piktina gepardo painiojimas su leopardu). Iš esmės nė vienai vietai neteikiau didelės pirmenybės, tačiau porą mėgstamesnių galėčiau išskirti – kalnai ir savanos. Kalnai įgyvendinami kiek paprasčiau (arčiau, pigesni ir t.t.), o su savanomis yra šiokių tokių problemų. Savanų ir netgi nacionalinių parkų topas, nors ir savotiškas popsas bei pinigų siurbykla, yra Serengetis – ypač dėl milžiniškų migracijų, kurių daugiau niekur planetoje nepamatysite. Daugumoje populiariausių/geriausių safarių sąrašų visada bus Masai Mara, sudarantį vienetą su Serengečiu, pats Serengetis ir kartais koks nors mažesnis parkas iš tos pačios srities, pvz., Ngorongoro ar Tarangirė. Serengetis toks populiarus, kad laikomas privalomu dokumentinių filmų apie gamtą atributu ir tie filmai dažnai būna užknisantys – kažkuriuo metu suvoki, kad ir vėl žiūri į šūdvabalį (mmm, šauni užduotis operatoriui – davai nufilmuok šūdą ridenantį vabalą kaip nors įspūdingai ir sukurk iš to dramą) ir per upę besikeliančią gnu bandą, taip pat būna liūtas ir krokodilas. Bet tai nekeičia fakto, kad šita vieta yra nacionalinių parkų žvaigždė ir ją pamatyti oi kaip svajojau.
Pradėjus nedrąsiai svajoti (pirmą kartą prieš n metų įsijungiau tik safarių kainas ir tada vėl viską išjungiau) aktyviau ir svarstyti įvairiausius galimus variantus (įskaitant keliavimą liūčių sezono metu ir miegojimą palapinėse, naudojimąsi viešais tūlikais, prausimąsi iš kibiro šaltu vandeniu ir t.t.) šita svajonė vis labiau pradėjo nirti iš miglos ir įgauti apčiuopiamus kontūrus. Bet aš išties norėjau pamatyti jį visą. Sritis, pavadinta Serengeti Conservation Area, apima ne tik patį parką, bet ir aplinkines teritorijas – Ngorongoro kraterį, Manajros ežerą, Tarangirės parką… Dar norėjosi pamatyti pavojingai šarminį Natrono ežerą, esantį ugnikalnių kupinoje srityje. Visam šitam tripui reikėjo daug laiko ir pasiruošimo. Ir galų gale, po ilgų linksmųjų kalnelių lygio diskusijų/susirašinėjimų su Murtaza iš Bobby camping safaris – įskaitant atšauktą kelionę dėl koronaviruso, kabantį avansą, plano perdarymą ir t.t., kas tęsėsi gerus metus – mes pasiekėm bendrą susitarimą ir turėjom tokį nuotykio planą, kokio ir norėjosi. Aišku, priėjom pigiausią kompromisą – ne sezono metu, palapinėse ir t.t. Taip pavyko išgauti daugiau kaip savaitę nuotykių Serengetyje ir beveik porą savaičių poilsio Zanzibare.
Daug ką stebino, kad į tokią ilgą ir tolimą kelionę iškeliavom tik su rankiniais bagažais. Tačiau iš esmės nieko nepritrūko – vietoje įsigijom tik kepures (kurias vėliau netgi parsigabenom, taip, tas siaubingas safari kepures su kreivais gyvūnų piešiniais ir užrašais “Hakuna matata”, kurių pardavėjai persekios jus visoje Arušoje), rankšluosčius ir šlepetes. Rankinis bagažas padeda išvengti daugybės problemų – skrydžiai, kurių buvo nemažai, tampa paprastesniais, o kasdienis kraustymasis iš vienos vietos į kitą nekelia panikos kuičiantis tarp daiktų. Porą kartų reikėjo skalbimo paslaugų, taip pat kelis rūbus skalbėm patys. Ir jei dar sunkokia įsivaizduot koks talpus buvo tas rankinis bagažas – ten tilpo veidrodinis fotoapratas su zoominiu stiklu, vandens batai, sandalai, rūbai, vaistai ir netgi pora žurnalų. Tiesa, rankinis bagažas nurodytas oro linijų normas kiek viršijo (gal keliais cm ir keliais kg), bet pamatę, kad neturim ką pridavinėt iš normalaus bagažo, niekas prie mūsų nekibo. Vidiniuos skrydžiuos šiaip buvo daug Hakuna matata (išbandėm Zanzibaro, Arušos ir Kilimandžaro oro uostus, Air Tanzania bei Precision Air lėktuvėlius) ir, pvz., Zanzibaro oro uoste net netraukdavom iš kuprinių skysčių patikrai.
Safario organizatoriaus išsirinkimas
Sunkiausias dalykas buvo išsirinkti tinkamą safari organizatorių. Žmonės daro skirtingai – pvz., kai kurie tai organizuojasi tik atskridę (tačiau teko girdėti liūdnesnių istorijų, kai pasiūloma itin žema kaina ir pavežiojama šalia nacionalinio parko, o ne jame, nes pvz. tarp pirmų Serengečio vartų ir mokamo įėjimo dalies yra nemažas tarpas – beje, stipriai biudžetiniams jis nėra labai blogas, nes mūsų kelionės metu būtent ten buvo susibūrusi didžioji migracija). Renkantis iš anksto, reikės sumokėti avansą – ir dėl TZ bankų čia gali būti reikalų (baisiai griebia mokesčius anie už viską, kas verkia dėl situacijos mūsuos, dar nesusidūrė su Tanzanijos bankais, dar savo dalį nusigriebia ir mūsiškis bankas (su Luminor čia buvo visiška pragaištis)). Aš kaip avansą mokėjau mažesnę sumą negu prašė, o gavo, aišku, dar mažiau. Vėliau tiesiog parsisiunčiau Revolut ir gyvenimas nušvito naujomis spalvomis. Revolut pavedimas taip pat pasiteisino labiau negu atsiskaitymai kreditine, už ką Tanzanijoj imamas 5 – 15 proc. mokestis. Šiaip dauguma paslaugų teikėjų jei tik įmanoma vengia reikalų su bankais ir mėgsta gauti pinigus grynais.
Renkantis operatorių svarbu ne tik geri atsiliepimai – šiais laikais, turėdamas laiko, internete gali visko prikurti. Kartais organizatorius su kiek žemesniu balu išties gali būti patikimesnis. Realiai turą paprasčiausia rinktis per safaribookings – ten gali juos išsirūšiuot pagal tai, ką nori aplankyti, kiek dienų planuoji skirti, kiek pinigų turi ir koks turų organizatorių balas. Atsirinkus kelis, reikia patikrinti kelis dalykus – atsiliepimus apie juos bent keliose vietose (paprastai tinka tie patys safaribookings, Tripadvisor ir google). Čia dar ne viskas – yra toks puslapis tatotz.org, kuriame reikia patikrinti, ar operatorius legalus. Taip pat operatorių sąrašas skelbiamas čia (su licencijų numeriais ir pan): https://www.maliasili.go.tz/highlights/view/licensed-tour-operators-in-tanzania
Pateikę kelias užklausas, labai greit sulauksit pasiūlymų. Vieni apsiribos laiškais su aprašytu planu ir dar po kelių dienų, jei neatrašysit, pasitikslins ar viskas gerai. Kiti gali iškart ir per kokį whatsapp parašyti, taip tipo bando sukurti artimesnį santykį. Šiaip bendrauja jie gan aktyviai. Tie planai tai tokie gan defaultiniai, dažnai nukopinti vieni nuo kitų, nes realiai ten labai daug ko neprigalvosi, gali nebent prirašyt kad “stebėsime dramblius ir žirrafas, darančias salto”, na kažkaip taip, kas iš esmės neturi jokios vertės. Kiek naudingesnė informacija – nakvynės vietos aprašymai ir laikai. Maitinimą visi įtrauka į kainą, maitinimo lygis priklausys nuo to, kokios klasės safariautojas esat, bet badauti neteks bet kokiu atveju. Biudžetiniai paprastai alkoholį turi pirkti atskirai. Dar galima užmesti akį, ar kainyne yra paėmimas iš oro uosto. Kai kurie tai daro už papildomą mokestį ir to neužsakius jus paims iš viešbučio. Tais atvejais kai paėmimas iš oro uosto įskaičiuotas, pirmoji diena paprastai nebūna skirta nuotykiams – gaunat viešbutį ir laiko reikalams sutvarkyti, o tikrasis safaris prasideda sekančią dieną. Tai analizuodami planus atkreipkit dėmesį ir į tai, nes “5 dienų safaris” gali tapti ir 4 dienų safariu. Be to, safario veiklų planą, jeigu jis privatus, nėra sunku koreguoti. Kai kurie, beje, pirmąją dieną vadina “nuline”.
Tada keliems išrinktiesiems jau galima rašyti (aš apsiribojau 3), dalis jų greičiausiai pasiūlys kiek malonesnę kainą negu buvo skelbta, bet iš esmės jos gan fiksuotos. Aš išsirinkau Bobby Camping Safaris, nes atsiliepimai buvo neblogi, kaina puse velnio, o planas nevogtas. Rinkausi privatų safari, dėl to pinigine prasmes jis vis dar buvo brangus, bet nesinorėjo su nepažįstamaisiais dalintis potyriais. Planą dėliojomės savarankiškai su organizatorium, kaip “bazę” naudojom vieną iš standartinių planų. Organizatorius pagal pageidavimus viską sudėliojo taip, kad būtų “pakilimas” – ne tokios įspūdingos vietos labiau pradžioje, o užbaigai – Serengetis ir Ngorongoro. Kitu atveju įspūdingesnius parkus pamatę pradžioje, vėliau nusiviltume kitais. Taigi rinkdamiesi planą atsižvelkit ir į tai (pvz., kad Natrono ežeras ar Arusha būtų labiau pradžioje, o ne pabaigoje). Bobby Camping Safaris naudai galiu pasakyti, kad biudžetinis variantas buvo geras ir netgi viršijo lūkesčius, savininkas/vadybininkas elgėsi labai padoriai, gidas ir virėjas buvo geri – iš esmės jie visi labai skyrėsi nuo to, su kuo vėliau teko susidurti Tanzanijoj (nu ok, Zanzibare) ir kelionei pasibaigus vis dar buvo palikę gerą įspūdį.
Prie safari kainos reikia “primesti” arbatpinigius – biudžetiniam privačiam safariui rekomenduojama 10 dolerių nuo žmogaus/grupės gidui dienai, dar kokie 5 doleriai virėjui ir t.t. Šie pinigėliai duodami ne po kiekvieno patarnavimo ar skanaus pietuko, jie įteikiami atsisveikinant, tas pats galioja ir apgyvendinimo vietose ir kai kuriuose turuose – paprastai tam net būna specialios dėžutės, o jei pinigus paliksit viešbučio kambary ant staliuko, koks išsigandęs vadybininkas gali paskambinti jums sakydamas, kad čia kažkas negerai. Tanzanija arbatpinigių šalis, nors jų negavę darbuotojai jūsų greičiausiai neprakeiks, tačiau tikrai būsit palaikytas nemandagiu. “Arbatos” kainas surašiau “biudžetininkų” – aukštesnės klasės keliautojai ploti turi daugiau. Iš esmės dauguma operatorių nesupratingiems keliautojams pateiks labai aiškias gaires.
