Žalvario parkas

Keista ir creepy vieta, bet negaliu pasakyt, kad nepatiko. Įtariu, kad netgi grįžčiau čia. Tas parkas – keliasdešimt hektarų užimanti sodyba, kurios teritorijoj pilna keistų eksponatų, pagamintų iš atliekų. Dalis jų, kaip garsieji žirgeliai (buvusi teatro scenos dekoracija) ar lauko kinoteatras, yra tiesiog šiurpoki, o kiti – interaktyvūs, pvz., nameliai, į kuriuos galima įlipti, mini pramogų parkelis ar pusiausvyros reikalaująs rąstų takas. Netgi čiuožykla ten sukonstruota. Už įėjimą į parką galima/rekomenduotina sumokėti simbolinį mokestį, nes tuos dalykus kažkas vis dėlto turi prižiūrėti. Neskubėdami ramiai apėjom beveik viską, o kiemelyje nuspirkome šaltų gėrimų. 

Pats parko pavadinimas nereiškia, kad čia grožėsitės žalvario dirbiniais – už kelių kilometrų yra Žalvarių gyvenvietė, kurios garbei ir buvo pavadintas parkas. Parko savininkas A. Nomeika – renginių organizatorius, o dauguma ekspozicijų priklausė parkams, kuriems jis pats ir vadovavo. Patį parką įkūrė jo tėvas. 

„Greičiau jau esu svajotojas, norintis įgyvendinti savo seną svajonę – įkurti Saulės miestą Soliarį. Būdamas gal 13-kos metų žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ perskaičiau straipsnį apie Disneylendą. Ir gimė didžioji gyvenimo svajonė. Visą gyvenimą nešiojausi tą idėją. Nors organizavome renginius Vingio, Kalnų parkuose, Bernardinų sode, nusprendžiau, kad turiu kurti savo parką – tokį, kokio dar nebuvo“

– taip apie parką pasakojo dabar jau miręs jo įkūrėjas. Atrodo, jo svajonė išsipildė – dabar belieka tikėtis, kad ši vieta gyvos dar ilgai.