Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis

Lietuvos kalvos, kalniukai, piliakalniai ir t.t. iš esmės yra neįdomūs beveik taip pat kaip ir atodangos, tačiau šitas kompleksas pasiūlė visai pusėtiną žygį. Taigi, pradėjome nuo 176 m aukščio Ladakalnio. Graži idėja dėlioti akmenukus prie aukuro (kažkaip ten siejama su aukojimais deivei Ladai). 

Nuo Ladakalnio patraukėme Ginučių piliakalnio link. Iš tiesų tai dviejų piliakalnių kompleksas, kurį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovinės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis (Pilalė). Gyvenvietė buvo išsidėsčiusi abiejose piliakalnio padėties pusėse.  Piliakalnius skiria loma. Nei pilių, nei gyvenviečių pėdsakų nelikę (pvz., Priešpilis – tik apžėlus vieta ir viskas), tačiau naudojantis aprašais stenduose galime bent įsivaizduoti, kur kas buvo. 

Įdomu, kad senovėje Lietuvos sostine tapus Vilniui, Ginučiai buvo viena svarbiausiu pilių, saugojusių sostinę nuo antpuolių iš šiaurės pusės. Prezidento A. Smetonos šešiasdešimtmečio proga čia buvo pasodintas ąžuolas. Sovietų okupacijos metu ąžuolas buvo nukirstas. Dar ten buvo kažkoks akmuo, kurį rideno pirmyn atgal. Dabar to nukirsto ąžuolo vietoj stovi paminklas. 

Nuo Ginučių piliakalnio komplekso kiek paėję “normaliu” keliu nusukom į taką, vedantį atgal (na, o norintys gali keliauti iki Salų II kaimo).