Urano rūdos kasykla
Truputį pailsėję po Snežkos, nesugalvojom ką galima nuveikti tokią karštą dieną. Ai nu taigi Lenkija čia pat, turbūt geriausia išeitis būtų lįsti po žeme. Kaip tarėm taip ir padarėm – po valandėlės jau riedėjom į urano rūdos kasyklos (pavadintos Kopalnia Podgórze) pusę. Atsiliepimuose paskaitėm, kad važiuojant bus vienas parkingas,į kurį labai agresyviai lieps važiuoti, tai į tą parkingą nesukti, nes ten kitos kasyklos stovėjimo aikštelė, o ta kita kasykla nėra tokia faina. Patarimo paklausėm, pravažiavom šaukiantį ir rankomis mosuojantį vyruką kol pasiekėm tą kitą kasyklą. Sumokėjom, luktelėjom kol susirinks grupė iš išsiruošėm į tunelius.
Gidai jų parinkti labai temperamentingi, labai jau apmokyti, bėda tik viena – nėra angliškų turų, o pavienių turistų niekas ten neleidžia, ir šiaip labai atidžiai tunely gano, kad nenuklystum per toli. Labai patiko ta dalis, kai nuvedę toliau išjungė šviesas ir stovėjom visiškoje tamsoje, deja tai ilgai netruko, nes pradėjo verkti spiegti mažieji lenkučiai. Tunelis sutvarkytas, yra ekspozicijų, mineralų, žemėlapių ir t.t, prie kurių gidas stoja ir pasakoja, o už papildomus pinigus bei atskiru susitarimu galima gauti ilgesnį turą. Laiko leidimui karštą vasaros dieną toks muziejus – puikus pasirinkimas. Specialiai dėl kasyklos nevažiuočiau, bet esant netoliese tikrai galima užsukti.
