Rysai (2473 arba 2503 m, priklausomai nuo to, ką pasirinksi) – bene gražiausias Tatrų žygis

Iš visų Slovakijos kalnų Rysams su didele meile drąsiai duodu 10 balų. Tai vienas gražiausių ir nenuobodžiausių kalnų takų Slovakijoj. Jei atvykstant į Tatrus porai dienų ir nežinot ką nuveikti, eikit į Rysus. Tik atsiminkit, kad pirmas dalykas, ką reikia padaryti Tatruose – labai atidžiai tikrinti prognozę. Realiai atostogas turėjom tą savaitę, kurios metu prognozavo lietų. Ir taip, lijo. Mes kelis kartus dienoje analizuodavom, kada sekančią dieną užslinks lietus. Tačiau visada pasirinkdavom tinkamą laiką išėjimui į kalnus. Jis buvo gan įvairus – nuo 4 iki 6 ryto. Nė karto neprašovėm. Visada grįždavom sausi, nors nešdinantis iš Rysų truputį teko paskubėti, kada tas niekšingas debesis nepavytų.  

Rysų viršūnė – dvynė (nors šiaip yra 3 viršūnės, tik viena ne tokia pastebima) kiūkso centrinėje Aukštųjų Tatrų dalyje, tiesiai ant Slovakijos – Lenkijos valstybių ribos. Tad galėsite pasigirti įlipę į aukščiausią Lenkijos kalną. Geru oru galite matyti praktiškai visas rimtesnes viršūnes bei kelis ežerus. Šitas kalnas kainuos kažkiek jėgų, tačiau tai nėra technikinis maršrutas. Pakilimas iš slovakų pusės kiek švelnesnis. Rysai yra šaunus kalnas dar ir dėl to, kad tai aukščiausia Tatrų viršūnė, į kurią be gido priežiūros gali kabarotis paprastas mirtingasis (o šiaip pagal didumą Tatruos Rysai užima 10-tąją vietą). Tai yra, šis kalnas nėra pavojingas (vasaros metu ir jei nesusiruošėte į žygį per audrą).

Kelionė iš slovakų pusės prasidės paprastai ir nelabai sudėtingai, pereisit vieną kitą tiltuką, galėsit grožėtis gėlėmis ir kalnų augalija, o stipresni pakeliuj galės prigriebti kokios įrangos į Chata pod Rysmi (2250 m). Rimtesni smagumai prasidės visai prieš pat tą chatą, kadangi teks kiek pasikabaroti, pagal poreikius grandiėnmis naudotis glaima, galima ir nesinaudoti, be to, jau pagaminta metalinių tiltų. Šalia chatos rasite smagų tūliką stikline sieną, būtinai užsukit į jį. Po to šiek tiek scramblinimo ir valio – jau esat viršūnėj.  Tačiau šio žygio metu man labiausiai patiko ne poilsis viršūnėje, o sėdėti ant suoliuko šalia chatos, gerti vandenį ir grožėtis aplink stūkstančiomis viršūnėmis. Į kai kurias kabarojosi rimtesni kalnų gerbėjai.

Daugiau apie kalną ir galimus maršrutus: summitpost.org