Veličkos druskos kasyklos
Nustebino šito muziejaus organizuotumas ir konkretumas. Taip pat nustebino puikūs gidai, ko iš lenkų tikrai nesitikėjau. Tiesą sakant nekenčiu muziejinų gidų ir nelabai mėgstu gidus apskritai. Tai toks žmogus, su kurie būni daugiau ar mažiau susaistytas kuriam laikui, kartais prieš savo valią, ir dar turi jam sumokėti. Neapykanta šiai žmonių rūšiai buvo tikslingai suformuota vienoje pilyje Slovkaijoje. Aš jau nepamenu tos pilies pavadinimo, bet ji nebuvo nei graži, nei varta mūsų dėmesio, tačiau važiuodami pro ją nusprendėm užšokti pusvalandukui – paprastai tiek užtrunkama apžiūrėti nuobodžios pilies neišsiskiriančius rakandus, tipiškus baldus ir įvykdant įlipimą į aukščiausią pastato tašką. Ši pilis buvo būtent tokio tipo, tačiau jos viduje mūsų laukė gidas. Žinoma, mūsų kaltė, kad, bilietų pardavėjui pasakius apie gidą, neištarėm griežto ne – būtume grįžę į automobilį ir ramiai nuvažiavę tolyn. Tačiau plaukdami pasroviui atsidūrėm nuobodžios merginos nelaisvėje, kuri mus nuvesdavo prie objekto, pasakydavo kas tai yra (nes, būdami sumauti lietuviški barbarai, skaityti juk nemokam), dar papasakodavo kažką itin nuobodaus ir neįsimintino, o kartu esančios britų trupės vadas kartais pridurdavo ką nors įdomesnio. Net neįpusėjus pateikimui į bokštą jau buvom pradėję nerimauti. Iš to bokšto praktiškai išskridom (jei ne grotos – būtume iššokę), ir, jau nekreipdami dėmesio į tą merginą, bėgom prie išėjimo… Tačiau durys buvo užrakintos. Mums pritrūko drąsos ieškoti rakto, kuris, pasirodo, buvo čia pat, ant spintelės, tad trepsėdami ir bėginėdami ratais šiaip ne taip sulaukėm jos sugrįžtant ir lėkėm iš tos pilies pasišokinėdami. Ištryniau visas ten darytas nuotraukas, tačiau atsiminimai taip ir liko.
Gįžtant prie druskų, pastovėjom labai tvarkingoj eilėj, patekom pas šaunią gidę ir gan greit leidomės ilga laiptų serija 64 m gilyn į požemį. Krokuvos rajone esanti Veličkos kasykla druską gamino nuo XIII a. iki 2007 m. Pati druskos gavyba nutraukta 1996 m. dėl kritusių kainų ir dažnų potvynių. Dabar tai – istorinis paminklas. Giliausioje vietoje kasyklos siekia 327 m, o tunelių ilgis – 287 km. Galite pamatyti koridorius, koplyčias, įvairias technologijas, požeminį ežerą ir statulas, kurios leidžia įsivaizduoti, kaip ten vykdavo darbas. Į paviršių grįšite liftu.
